Lapkričio orų prognozės nedžiugina – bus šlapia ir tamsu. O nesant tiesioginiams saulės spinduliams, mūsų odoje nesigamina vitaminas D. Apie to žalą aiškiai papasakos Santaros klinikų gydytoja dietologė, komentuodama ir įdomią (tiesa, pasaulyje ne naują) idėją Lietuvai – pasinaudoti sėkminga suomių praktika įveikiant tamsą.

„Šiauriau 37 laipsnių šiaurės platumos (š.p.) gyvenantys žmonės praktiškai nemato tiesioginių saulės spindulių ir kenčia nuo vitamino D trūkumo. Lietuvos koordinatės yra apie 55 laipsnių š.p., o beveik 9 iš 10 Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Jo trūkumas gali sąlygoti silpnesnį imunitetą, kaulų trapumą, ir, svarbiausia, nuovargį bei polinkį į depresiją.

LR Sveikatos apsaugos ministerija turėtų ištirti galimybes sekti Suomijos pavyzdžiu ir pradėti dalį maisto produktų turtinti vitaminu D. Suomijoje 2002 m. pabaigoje pradėta vitamino D papildus dėti į skystus pieno produktus. 2017 metų studija (Jääskeläinen, Itkonen et. al) rodo, kad per daugiau nei dešimtmetį žymiai padidėjo suvartojamo vitamino D kiekis, pagerėjo jaunų žmonių kaulų tankis. Konkretaus ryšio nerasta, bet žymiai sumažėjo ir savižudybių skaičius (nuo 22 žm. /100 0002000 m. iki 14.2 žm. /100 000). Tokia priemonė galėtų ne tik pagerinti Lietuvos gyventojų fizinę, bet ir psichinę sveikatą“, - siūlo idėjos autorė Eglė Markevičiūtė.

Stygiaus sukeltų ligų sąrašas - begalinis

Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pasakoja, kad vitamino D deficitas, įvairių tyrimų duomenimis, priklausomai nuo šalies, metų laiko, tiriamųjų amžiaus ir lyties nustatomas net iki 90 proc. asmenų. Vitamino D koncentracija priklauso taip pat ir nuo dietos, fizinio krūvio, rūkymo, alkoholio vartojimo, išsilavinimo. Minėto suomių tyrimo metu Suomijos gyventojams buvo nustatytas tikrai nemažas vitamino D trūkumas – net 72 proc.

„Vitamino D trūkumas, tyrimų duomenimis, siejamas su plačiu spektru įvairių susirgimų. Pirmiausia šis vitaminas dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, o jie yra svarbūs kaulinės sistemos sveikatai, ypač itin jautriais amžiaus periodais: kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje, senyvo amžiaus periodu, moterims nėštumo metu ir po menopauzės. D vitamino trūkumas didina osteoporozės, kaulų lūžių riziką.

Vis daugiau duomenų, kad nepakankama D vitamino koncentracija kraujyje gali didinti tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip žinia, statistiškai daugiau negu pusė mirčių tiek Lietuvoje, tiek ir JAV bei Europoje fiksuojama dėl šių ligų“, - negandas vardijo gydytoja.

Ir čia dar ne viskas – kitų tyrimų duomenimis, sirgti vėžiniais susirgimais (kaip storosios žarnos, prostatos, krūties, kiaušidžių, kasos vėžiu) rizika taip pat siejama su D vitamino nepakankamumu.

„Dar 2005 m. JAV atliktų tyrimų duomenimis, 1000 TV/d papildomas suvartojimas gali sumažinti net iki 50 proc. storosios žarnos vėžio riziką, o krūties vėžio rizika sumažėja 50 proc., jei D vitamino koncentracija kraujyje 120 nmol/l. Taip pat yra tam tikrų duomenų, jog D vitamino trūkumas gali padidinti riziką sirgti kraujo vėžiu (ne Hodžkino limfoma)“, - tęsė E. Cikanavičiūtė.

Tikimybė sirgti autoimuninės kilmės ligomis-reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, I ir II tipo tipo cukriniu diabetu taip pat siejama su vitamino D nepankankamumu.

„D vitamino trūkumas gali padidinti riziką sirgti ir įvairiomis infekcinėmis ligomis - gripu, tuberkulioze, plaučių uždegimu. Tad šaltuoju metų sezonu dėl palankesnių salygų infekcijų plitimui bei padidėjusio organizmo imlumo infekcijoms, kas drauge didina riziką sirgti įvairiomis tiek virusinėmis, tiek ir bakterinėmis kvėpavimo sistemos infekcinėmis ligomis, būtina užtikrinti pakankamą D vitamino koncentraciją kraujyje tiek su maistu, tiek ir papildais“, - rekomendavo pašnekovė.

Galiausiai, kai kurių tyrimų duomenimis D vitamino trūkumas siejamas su depresijos, lėtinio nuovargio sindromo, Alzaihemrio, Parkinsono ligomis, demensija bei šizofrenija.

Gydytoja aiškino, kad vitaminas D yra dviejų formų – D2 ergokalciferolis ir D3 cholekalciferolis.

„Su augaliniu maistu gauname D2, o su gyvūniniu D3. Visgi natūraliai su maistu gaunama tik maža dalis D vitamino, didžioji dalis jo pasigamina odoje. Odą veikiant saulės spinduliams susidaro D3 vitamino D forma“, - pasakojo Santaros klinikų specialistė.

Todėl veikiausiai nestebina, kad jau gerokai seniau vakarų šalyse, ypač JAV ir Kanadoje, kuriose saulės spindulių ekspozicija kaip ir Lietuvoje ribota, maistas papildomai praturtinamas D vitaminu siekiant sumažinti visuomenėje paplitusį deficitą.

„Štai suomiai jau nuo 1941 m. margariną periodiškai praturtindavo vitaminu D. O remiantis mokslininkų išvadomis, suomiai dar 2010 m. padidino nacionalinę programą, kuria praturtinant produktus D vitaminu siekiama užtikrinti D vitamino suvartojimą bei sumažinti su jo trūkumu susijusių ligų riziką“, - informavo pašnekovė.

Ir, panašu, tai puikiai veikia.

Savo idėjas Lietuvai siūlykite iki rugpjūčio 20 d. šiuo adresu.

Ministras: idėja yra sveikintina Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutinka, kad vitaminas D leidžia žmonėms jaustis geriau, tad labai svarbu užtikrinti, kad jo žmogaus organizmui netrūktų.

„Kaip žinia, vitaminą D gauname su saulės šviesa, tad lietuviams, kaip ir visiems Šiaurėje gyvenantiems žmonėms, šio vitamino trūksta. Jis itin reikalingas šaltuoju ir tamsiuoju metų periodu, kai natūralios saulės šviesos yra mažai ir vitamino D neįmanoma gauti natūraliu būdu.

Kaip žinia, kai kurios šalys jau ėmėsi sprendimų kaip sumažinti vitamino D deficitą, tad idėja, jog ir Lietuvoje atsirastų šiuo vitaminu praturtinti produktai yra išties sveikintina. Tokie produktai parduotuvių lentynose galėtų būti žymimi specialiais, gerai matomais ženklais, informuojančiais, kad šis produktas yra praturtintas vitaminu D. O gal tai būtų ne tik vitaminas D, bet ir kitos naudingos medžiagos? Gal iš tiesų vertėtų svarstyti šią idėją platesniu mastu?“, - svarstė A. Veryga.

Kita vertus, jo teigimu, imantis tokios iniciatyvos būtina apie tai gerai informuoti žmones, nes kartu su šiais praturtintais produktais atsirastų ir grėsmė perdozuoti vitamino D.

„Kad ir koks jis būtų reikalingas ir naudingas žmogui, tačiau perdozavus jo atsiranda grėsmė, kad žmogus pajus labai nepageidaujamus simptomus ar net pakenks savo sveikatai. Todėl šį vitaminą kaip ir bet kurį kitą papildą reikėtų vartoti atsargiai ir atsakingai.

Svarbu žinoti, kad lietuviai iš kitų europiečių išsiskiria tuo, kad naudoja itin daug maisto papildų, taip pat ir vitamino D. Pagal prieš keletą metų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atliktą suaugusių (19–75 m. amžiaus) tyrimą, kasdien maisto papildus vartoja 8,3 proc. gyventojų, 3-4 mėnesius per metus dar 8,0 proc. gyventojų, 1-2 mėnesius per metus dar 10,0 proc. gyventojų. Atsižvelgiant į tai, visi produktai, kurių sudėtyje būtų vitamino D ar kitų medžiagų turėtų būti labai aiškiai pažymėti, kad žmonės, jau vartojantys papildus ir kitus vitaminus nevartotų šių produktų per daug ir neperdozuotų. O tuo tarpu papildų nevartojantys žmonės galėtų įsigyti praturtintus maisto produktus“, - reziumavo ministras.

Komentarai ()