„Astronominis siaubo filmas“ apie nemirtingą žvaigždę ir pati didžiausia mįslė apie supernovas: išgyveno ne vieną, o penkis atskirus sprogimus! (1)
Tai astronominis siaubo filmų atitikmuo: žvaigždė, kuri niekaip nenumiršta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paprastai, kai žvaigždė baigia gyvenimą supernovos sprogimu, tai įvyksta vieną kartą, bet astronomai rado žvaigždę, kuri išgyveno ne vieną, o penkis atskirus sprogimus.
Žvaigždės „zombės“ sprogimas vyko beveik du metus – šešis kartus ilgiau, nei trunka įprastas supernovos sprogimas.
Tarptautinė astronomų komanda išdėstė stebėjimo rezultatus akademiniame Nature žurnale.
„Ši supernova griauna viską, ką manėme žiną apie jų veikimą. Tai didžiausia mįslė, kilusi man per beveik dešimtmetį trunkantį žvaigždžių sprogimų tyrinėjimą," sakė straipsnio bendraautorius Iair Arcavi, postdoktorantūros mokslo darbuotojas Las Cumbres observatorijoje (LCO) iš Kalifornijos.
Paslaptingasis objektas, iPTF14hls, buvo užfiksuotas 2014 metų rugsėjį plataus apžvalgos lauko astronominių stebėjimų kamera.
Astronomai identifikavo ją kaip sprogstančią žvaigždę 2015 metų sausį; iš pradžių viskas atrodė įprastai.
Įprastų tipų supernovose sprogimas žvaigždės centre didžiuliu greičiu išmeta materiją į aplinkinę erdvę. Plėsdamasi, medžiaga išlaisvina energija, dėl to objektas skaisčiai šviečia iki 100 dienų (maždaug keturis mėnesius), o paskui visam laikui užgęsta.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad ši sprogstanti žvaigždė elgiasi toli gražu ne įprastai. Pirma, ji neblėso, o skaisčiai švietė 600 dienų – beveik du metus.
Negana to, astronomai išsiaiškino, kad jos ryškumas nereguliariai kito iki 50%, lyg ji būtų sproginėjusi vėl ir vėl.
Ir, užuot atvėsęs, objektas išlaikė kone pastovią
Įdomiausia, naršydami archyvinius duomenis mokslininkai aptiko sprogimą, 1954 metais įvykusį tiksliai toje pačioje vietoje. Tai rodė, kad ši žvaigždė kažkaip išgyveno tą sprogimą, o 2014 metais ėmė sprogti vėl.
Šis objektas gali būti pirmasis žinomas pulsuojančio porinio nestabilumo supernova (Pulsational Pair Instability Supernova – PPIS).
„Remiantis šia teorija, įmanoma, kad tai vyksta su žvaigžde, kuri tokia masyvi ir karšta, kad jos branduolyje kuriama antimaterija,“ sakė bendraautorius Daniel Kasen, iš Kalifornijos universiteto Berklyje.
„Dėl to žvaigždė gali tapti itin nestabili, ir joje gali vykti pasikartojantys stiprūs išsiveržimai.“
Toks procesas gali kartotis netgi ne vieną dešimtmetį, kol žvaigždė galiausiai sprogsta ir kolapsuoja į juodąją bedugnę.
Kate Maguire, iš Karalienės universiteto Belfaste, kuri su tyrimu nesusijusi, BBC News sakė: „Tai žmonių iškelta teorinė idėja, bet ją gan gerai atitinkantis objektas užfiksuotas pirmą kartą.
„Tai gan neįprasta.“
Rašydamas naujienas ir apžvalgas Nature publikuojamiems straipsniams, Prof Stan Woosley iš Kalifornijos universiteto Santa Cruze, sakė, kad pagal PPIS teoriją masyvi žvaigždė gal prarasti maždaug pusę savo masės, kol prasideda stiprūs pulsavimai.
Ne viskas, ką žinome apie „zombę“ atitinka teoriją, ir lieka dar daug neaiškumų, pridūrė Prof Woosley.
„Kol kas nepublikuotas detalus modelis, kuris galėtų paaiškinti stebimas emisijas ir pastovią iPTF14hls temperatūrą, nekalbant jau apie galimą išsiveržimą prieš 60 metų,“ rašo jis.
„Kol kas supernova astronomams siūlo labiausiai jaudinantį dalyką: kažką, ko jie nesupranta.“
Paul Rincon
bbc.com