Fantastiški peizažai, kokių Žemėje nepamatysi: „Juno“ užfiksavo įspūdingus Jupiterio vaizdus (Foto) ()
Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta, penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta (tarp Marso ir Saturno). Tai yra dujinė planeta, turinti žiedų sistemą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA pasidalijo naujais Jupiterio vaizdais, kuriuos užfiksavo zondas „Juno“.
Vienoje nuotraukoje matosi debesų masyvas, kylantis audringoje pietų pusrutulio pusėje, rašoma independent.co.uk.
Zondo atsiųstus vaizdus apdorojo mokslininkai Geraldas Eichstädtas ir Seánas Doranas, nes „NASA“ ir jo laivai fotografuoja raudonais, žaliais, mėlynais ir infraraudonųjų spindulių filtrais, kuriuos reikia sujungti.
Zondas „Juno“ sėkmingai pasiekė Jupiterio orbitą 2016 m. liepą, praėjus penkeriems metams po to, kai paliko Žemę.
Be specialaus fotoaparato, zonde taip pat įrengti jutikliai, skirti tyrinėti Jupiterio magnetinį lauką ir atmosferą. Jupiterio magnetinis laukas apie 20 kartų stipresnis negu Žemės. Dėl to jį supa plačios radiacijos juostos, sudarytos iš didelės energijos protonų ir elektronų, „pagrobtų“ iš Saulės vėjo. Atmosferoje susidaro polinės pašvaistės ir žaibai.
Planetą gaubia tanki atmosfera, susidedanti iš molekulinio vandenilio (87 proc.), helio (13 proc), metano, amoniako, anglies monoksido, ciano, fosfino, erano, acetileno ir vandens garų priemaišų.
Atmosferoje yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako, amonio hidrosulfido ir ledų kristalų. Debesyse matoma 10 porų pakaitomis einančių rudų ir baltų lygiagrečiai pusiaujui juostų. Debesų temperatūra yra 135 K (-137 °C). Atmosferos dujų masės juda tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Baltose juostose jos kyla aukštyn, o rudose – leidžiasi žemyn. Baltose juostose vėjas pučia iš vakarų į rytus, o rudose – priešingai. Vėjo greitis siekia iki 180 m/s, rašoma wikipedia.org.
Baltų ir rudų juostų lietimosi vietose susidaro sūkuriai, kurių didžiausias yra ovalo formos, 25 000 km ilgio ir 14 000 km pločio. Jis vadinamas Raudonąja Dėme. Rudą, geltoną ir raudoną atspalvius debesims suteikia sieros ir fosforo junginiai. Atmosfera kartu su visa planeta sukasi dideliu greičiu apie ašį, apsisukdama vieną kartą maždaug per 10 valandų.
Jupiteris neturi kieto paviršiaus. Maždaug 1000 km gylyje atmosfera pereina į molekulinio vandenilio vandenyną, kuris yra apie 17 000 km gylio. Po juo yra maždaug 44 000 km storio kieto vandenilio sluoksnis, o centre – apie 10 000 km spindulio branduolys, sudarytas iš silikatų, susimaišiusių su vandens, amoniako ir metano ledais. Jupiterio centre temperatūra turėtų siekti apie 25 000 K.