Net ir NASA mokslininkus nustebino fizikos keistenybės: paaiškėjo, kas skęs pirmiausiai ištirpus ledynams  ()

Beveik visas Žemėje esantis ledas yra tam tikrame tirpimo etape. Ledui tirpstant atsirandantis milžiniškas vandens kiekis patenka į vandenyną, kurio lygis savo ruožtu kyla. NASA turi atsakymą smalsuoliams, nekantraujantiems sužinoti, kurie ledynai užtvindys tam tikrą mūsų planetos dalį.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Moksliniame leidinyje „Science Advances“ publikuoti neseniai atlikto tyrimo rezultatai suteikia galimybę atidžiau pažvelgti į lokalų jūros lygio kilimą pasitelkiant fiziką ir aukštųjų technologijų modelius. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad ledynai ir ledo danga didžiausią nerimą turėtų kelti Niujorko, Sidnėjaus ar bet kurio tyrime išanalizuoto 291 uosto gyventojams, rašo earther.com.

Aiškėja, kad kartais toliausiai nuo gyvenamosios vietos esantis ledas kelia didžiausią pavojų. Šią keistoką tiesą puikiai iliustruoja Niujorko ir Grenlandijos pavyzdys. Grenlandijos ledo dangos, jei ji ištirptų, pakaktų jūros lygį pakelti net 6 metrais. Tiesa, Grenlandiją juosiantys ledynai tirpsta skirtingu greičiu ir tai tęsis toliau dėl globalinio atšilimo.

Naujausiuose mokslininkų atliktuose tyrimuose akcentuojami Šiaurės rytų Grenlandijoje esantys ledynai. Teigiama, kad būtent šie ledynai, labiausiai nutolę nuo Niujorko, – turi didžiausios įtakos jūros lygio kilimui. Taigi laikas susipažinti su didžiausiomis fizikos keistenybėmis. Iš tikrųjų jūros lygis šalia tų vietų, kurios praras daugiausia ledo, kris dėl sumažėjusios gravitacijos. Šis pastebėjimas grįstas ankstesniu tyrimu, kurį mokslininkas Ericas Larouras iš NASA Jet Propulsion laboratorijos kartu su kolegomis atliko praėjusiais metais, ir stebėjimais, atliktais naudojant neseniai funkcionuoti nustojusį NASA GRACE palydovą.

Visas ištirpus ledui atsiradęs vanduo šiuo atveju galiausiai atsiduria prie Niujorko krantų. Dar šis mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad jūros lygis Osle iš tiesų gali nukristi, jei Šiaurės rytų Grenlandijoje esantys ledynai ištirptų. Toks rezultatas nustebino net ir pačius mokslininkus.

„Tikėjomės pamatyti pokyčių vertindami Grenlandijos ledynų poveikį tokioms teritorijoms kaip Šiaurės Amerika ir Šiaurės Europa, bet tikrai nesitikėjome, kad jos bus tokios skirtingos erdvės prasme“, – patikino E. Larouras.

Atliktas tyrimas apėmė ir Antarktį. Vakarų Antarktidos ledo danga, galinti jūros lygį pakelti net 4 metrais, jau dabar, anot mokslininkų, patiria nesustabdomą irimą. Naujasis tyrimas rodo, kad šis irimas gali turėti didelės įtakos Australijos Sidnėjaus miestui.

„Idėja, kad mūsų vandenynai nėra vonios, o ledo danga aplink save turi gravitacinę aureolę, yra tiesiog puiki, – įsitikinęs kriosferą tyrinėjantis mokslininkas Robinas Bellas iš Lamont-Doherty Earth observatorijos. – Tai vienas iš tų dalykų, kuriais žmonės linkę domėtis. Šis tyrimas – tai pirmas realus bandymas išsiaiškinti, kurie ledynai kelia didžiausią pavojų.“

Akivaizdu, kad mintis atlikti tokį tyrimą ne tik šauni, bet dar ir itin aktuali miestų planuotojams, norintiems sužinoti tam tikrų ledynų ir ledo dangų keliamas rizikas. Pavyzdžiui, Šiaurės rytų Grenlandijoje esantis Petermano ledynas – vienas sparčiausiai judančių ledynų pasaulyje. Turintys šios informacijos ir žinantys, kad būtent jis gali reikšmingai pakelti jūros lygį Niujorke, adaptavimosi planuotojai gali prioritetine tvarka skirti daugiau dėmesio molams ir kitoms pakrantę saugančioms konstrukcijoms, o ne, pavyzdžiui, kanalizacijai, ruošiantis stiprioms liūtims. Vis tik panašu, kad dėmesio skirti būtina tiek vienai, tiek ir kitai sričiai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(47)
(6)
(41)

Komentarai ()