10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–12–18)  ()


Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-12-18 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–12–18)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Nauja silicio struktūra atveria vartus kvantiniams kompiuteriams

Princetono universiteto tyrėjų vadovaujama komanda prisiartino prie kvantinių kompiuterių kūrimo iš įprastinių medžiagų – iš silicio sukonstravo įrenginį, kuriuo galima itin tiksliai kontroliuoti kvantinį elgesį tarp dviejų elektronų. Tyrimas paskelbtas Science.
Komanda sukonstravo vartus, kontroliuojančius dviejų elektronų sąveiką taip, kad jie gali veikti kaip kvantiniai informacijos bitai, – kubitai. Šie beveik be klaidų veikiantys dviejų kubitų vartai yra svarbus žingsnis kuriant sudėtingesnius kvantinio skaičiavimo įrenginius iš silicio, tos pačios medžiagos, kuri naudojama ir dabartiniuose įoastuose kompiuteriuose ir išmaniuosiuose telefonuose.

phys.org

2:
  MagLab pasiekė naują magneto stiprumo rekordą, žymintį naują mokslinių atradimų erą

Floridos valstijos universitete įkurta Nacionalinė Stipraus magnetinio lauko laboratorija pasiekė naują rekordą, išbandydama 32 teslų magnetą — 33 procentais stipresnį už galingiausią pasaulyje tyrimams naudojamą superlaidų magnetą.
Iš įprastų žemos temperatūros ir naujų aukštos temperatūros superlaidininkų sudarytu „32 T“ medžiagas tyrinėjantys fizikai galės tirti kaip elektronai sąveikauja tarpusavyje ir savo atomine aplinka, ir taip atsiras galimybė kurti naujus mūsų pasaulį formuojančius prietaisus.
Daug dešimtmečių pasaulio superlaidžių magnetų stiprumo rekordai didėjo pamažu. Šis naujas šuolis yra didesnis, nei bendrai visi per pastaruosius 40 metų atlikti patobulinimai.

phys.orgtechnologijos.lt

3:
  Mokslininkai pademonstravo nuodugniausią pasaulyje žmogaus protėvio, gyvenusio prieš 3,6 milijonus metų, skeletą

Mokslininkai Pietų Afrikoje atskleidė visą senovinio žmogaus protėvio, Mažapėdžio, skeletą. Šis atradimas gali atsakyti į daug svarbių klausimų apie vienus iš tolimiausių žmogaus protėvių.
Tai hominido, priklausančio Australopithecus genčiai liekanos ir jų amžius – 3,67 milijonai metų. Mokslininkai iškaseną pavadino „Mažapėde“, kaip linksmą nuorodą į pirmus radinius: keturis mažos pėdos kaulus. „Tai vienas iš įspūdingiausių fosilijų atradimų žmogaus kilmės tyrimų istorijoje ir atskleisti tokios svarbos radinį yra privilegija,“ Dalinės liekanas skeleto liekanos aptiktos dar 1994 metais.

interestingengineering.com

4:
  NASA aptiko Saulės sistemos sesę dvynę

NASA aptiko Saulės sistemos sesę dvynę už daugiau nei 2500 šviesmečių. Naudodami Kepler kosminio teleskopo duomenis, tyrėjai aptiko aštuntąją planetą Kepler-90 sistemoje, dabar žinomų planetų skaičiumi prilygstančią mūsiškei.
Dažniausiai potencialias egzoplanetas turi patikrinti žmonės tyrėjai ir nustatyti, ar ten jos iš tiesų yra. Bet Kepler surinko gerokai per daug duomenų, kad mokslininkai galėtų atlikti tai rankiniu būdu, o neurotinklas atlieka tai daug greičiau.
„Mašininio mokymosi modelis tiesiog galėjo žiūrėti į daugiau signalų, nei kada nors galėtų žmonės,“ sakė Shallue spaudos konferencijoje. Modelis 15 000 treniruotėms naudotų signalų patikrino maždaug per 2 valandas.

newscientist.comtechnologijos.lt

5:
  Tai oficialu: Pasaulio bankas po 2019 metų nebefinansuos iškastinio kuro ir tai didžiulis žingsnis link ekologinės revoliucijos

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sukviestame „One Planet“ vadovų susitikime Pasaulio Bankas perskaitė visus iškastiniu kuru paremtos energijos oponentus nudžiuginusį pranešimą.
Bankas, besivystančioms šalims teikiantis ekonomikos augimą skatinančias paskolas, gruodžio 12 dieną paskelbė, kad po 2019 metų daugiau nebesiūlys finansinės paramos naftos ir dujų paieškoms.

futurism.comtechnologijos.lt




6:
  Proveržis Huntingtono ligos gydyme

Pirmą kartą buvo ištaisytas neurodegeneratyvinę Huntingtono ligą sukeliantis defektas – į nugaros kanalą suleistas eksperimentinis vaistas saugiai sumažino toksiškų baltymų lygį smegenyse.
UCL tyrėjų komanda sako, kad atsirado viltis sustabdyti mirtiną ligą.
Ekspertai teigia, kad tai gali būti didžiausias pasiekimas neurodegeneratyvinių ligų gydyme per pastaruosius 50 metų.
Huntingtono liga yra vienas iš labiausiai žalojančių susirgimų.
Kai kurie pacientai apibūdina ją kaip sirgimą Parkinsono, Alzheimerio ir motorinių neuronų liga tuo pat metu.

bbc.com

Pasidalinkite su draugais
(16)
(2)
(14)

Komentarai ()

Susijusios žymos: