Grenlandijoje tamsėja ledynai ir tai kelia didelį pavojų - mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kodėl tai vyksta (1)
Grenlandijoje tamsėja ledas, o tai žalinga termoreguliacija, nes tamsesni paviršiai sugeria daugiau šilumos. Kaip informuoja earther.com, neseniai du mokslininkai padarė išvadą, kad bent jau vienoje Grenlandijos dalyje dėl mažų dumblių ledas įgavo kitokią spalvą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekvieną vasarą vakarinėje Grenlandijos dalyje patamsėja ledas. Manyta, kad ledo spalva pakinta dėl dulkių ir suodžių, atsiradusių po gaisrų ir iš anglimi kūrenamų gamyklų. Tačiau gali būti, kad tam įtakos turi ir lede augantys dumbliai, kurie išskiria tamsų pigmentą, kovodami su ryškiais saulės spinduliai ant ledo paviršiaus.
Pernai leidinyje „Nature Communications“ išspausdintame tyrime buvo rašoma, kad dėl raudonų sniego dumblių ledynai ne tik nusidažo rožine spalva, bet ir greičiau tirpsta. Charleso universiteto Prahoje mikrobų ekologas Marekas Stibalas aiškinosi, ar dumbliai turi įtakos pakitusiai ledo spalvai Vakarų Grenlandijoje.
Pasirodo, turi. Neseniai „Geophysical Research Letters“ pasirodė tyrimas, kurį atliko M. Stibalas ir danų mokslininkas Jasonas Boxas. 2014 m. du mėnesius jie tyrė tamsaus ledo pakraštį pietrytinėje Grenlandijos dalyje. Tyrėjai matavo atspindžio koeficiento (albedo) pokyčius, ledo dumblių kiekį ir albedo mažinančias medžiagų, kaip antai, suodžių, kiekį.
Mokslininkai padarė išvadą, kad ledo atspindžio koeficiento pokyčiui daugiau įtakos turėjo dumbliai nei negyvos dalelės, o kadangi dumblių daug, tai būtų paaiškinimas, kodėl 70 proc. pakito atspindžio koeficientas mokslininkų tirtoje zonoje.
Tai vienas iš pirmų tyrimų apie Grenlandijos ledo spalvos pokyčių priežastis. „Būtina kontroliuoti dumblių augimą, kad netamsėtų ledas“, – padarė išvadą mokslininkai.
Jei tyrimo duomenys būtų plačiau patvirtinti, tai reikštų, kad ledas Grenlandijoje tirpsta ne tik dėl klimato atšilimo, bet ir dėl biologinių priežasčių.
Pagausėjus dumblių augimui – jį gali paspartinti tirpstantis ledas (net ledo dumbliams reikia vandens) ir maistingų medžiagų turinčios žiedadulkės – gali patamsėti ledo paviršius, dėl to ateityje gali ištirpti dar daugiau ledo. Tarsi užburtas ratas.
Beje, Grenlandijos ledo paviršiuje yra toks kiekis sušalusio vandens, kokio pakaktų padidinti vandens lygį jūrose 7,5 m. Tirpstantis ledas Grenlandijoje yra kenksmingas žmonėms.
Tyrimo autorių teigimu, žinant, kad ledą tamsina dumbliai, ateityje būtų galima veiksmingiau ieškoti būdų, kaip saugoti tirpstantį ledą Grenlandijoje.
Kolumbijos universiteto Žemės instituto mokslininkas Marcas Tedescas, pernai vadovavęs tyrimui, parodžiusiam, kad nuo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio visas Grenlandijos ledo paviršius tamsėjo, įspėjo – neturėtume daryti skubotų išvadų.
„Manyčiau, tai puikus darbas, – pagyrė jis naują tyrimą. – Manau, jis atliktas pačiu laiku.“
Tiesa, M. Tedescas pabrėžė – tirta tik tam tikra vieta. Reikia atlikti dar daug tyrimų, aiškinantis, koks tų organizmų vaidmuo visam ledo paviršiui, įsitikinęs mokslininkas.
Kol bus atlikti pakartotiniai tyrimai – idealiu atveju kartu su matavimais iš palydovo – mes paliekami nerimauti, kad lede gyvenantys mikrobai galbūt slapta planuoja sunaikinti žmoniją.