10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–01–08)  ()

Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-01-08 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–01–08)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

6:
  Pirmi tiesioginiai įrodymai, kad ozono skylė traukiasi dėl chemikalų uždraudimo

Mokslininkai, naudodami tiesioginius ozono sluoksnio stebėjimo palydovų duomenis, pirmą kartą parodė, kad ozoną naikinančių chloro junginių kiekis mažėja ir dėl to mažiau nyksta ozono sluoksni.
Matavimai rodo, kad dėl tarptautinio chloro-fluoro angliavandenilių (CFC) naudojimo draudimo žiemą ozono sluoksnis virš Antarktidos suplonėjo 20% mažiau, nei 2005 metais – tai metais buvo atlikti pirmieji chloro ir ozono lygio matavimai NASA Aura palydovu.

phys.org

7:
  Rastas naujas didžiausias, >23 milijonų skaitmenų ilgio, pirminis skaičius

M77232917 atrastas kompiuteriu, priklausančiu Jonathanui Pace'ui, elektros inžinieriui iš Tenesio, kuris pirminių skaičių ieškojo 14 metų.
J. Pace'as dalyvauja Didžiosios Merseno pirminių skaičių paieškos (Great Internet Mersenne Prime Search – GIMPS), projekte, pradėtame 1996 metais tokių didelių pirminių skaičių paieškai.

independent.co.uk

8:
  Vanduo peršaldytas iki rekordiškai žemos temperatūros

Fizikams pirmą kartą pavyko vandens lašelius atšaldyti iki −42,55°C ir daugia nei vienu laipsniu pagerinti ankstesnį rezultatą. Šaldymui naudotas greito vakuuminio šaldymo metodas, o temperatūra nustatoma pagal kombinacinį šviesos išsklaidymą laše, pranešama Physical Review Letters.
Jei nėra kristalizacijos branduolių, vanduo gali likti skystas netgi atšaldytas iki temperatūros, žemesnės už ledėjimo (tai yra, 0°C). Toks vanduo vadinamas peršaldytu. Peršaldyti vandenį daugiau nei keliais laipsnais sudėtinga, todėl visi vandens peršaldymo rekordai pasiekti, naudojant itin švarius mikrolašelius, nesiliečiančius prie kietų paviršių.

journals.aps.org

 
9:
  Mokslininkai aptiko anksčiau nežinotą kūno masės reguliavimo mechanizmą: patys kaulai gali reguliuoti mūsų apetitą, tačiau šį būdą reikia aktyvuoti

Gothenburgo universiteto tyrėjai pareiškė aptikę anksčiau nežinotą kūno masės reguliavimo mechanizmą. Kai organizmas sukaupia viršsvorį, padidėja kaulų apkrova ir kaulų audinys perduoda apetitą slopinančius signalus. Kol kas šis mechanizmas aptiktas tik graužikuose, tačiau mokslininkai mano, kad jį gali turėti ir žmonės. Panašus procesas galėtų paaiškinti didesnę nutukimo išsivystymo riziką daug sėdintiems žmonėms.

www.pnas.orgtechnologijos.lt

10:
  Tokio Mėnulio niekas nematė jau daugiau nei 150 metų

Sausio 31 dieną (tiksliau naktį), įvyks trys atskiri įvykiai, super mėlynojo kruvinojo Mėnulio užtemimas. Toks astronominis įvykis pastarąjį kartą nutiko seniau nei prieš 150 metų.
Supermėnuliu vadinamas arčiausiai Žemės esantis, todėl didesnis ir šviesenis nei įprasta, Mėnulis. Sausio 31-ąją antroji pilnatis per tą patį mėnesį. Tai pasitaiko tik kas pustrečių metų ir vadinama „mėlynuoju mėnuliu“.
Be to, dar įvyks visiškas Mėnulio užtemimas.Jis bus geriausiai matomas Centrinėje ir Rytų Azijoje, Indonezijoje, N. Zelandijoje ir Australijoje.
Dėl šviesos lūžimo atmosferoje per užtemimą, daugiau atspindima atspindima raudina spalva. Dėl užtemstančio Mėnulio rausvumo jis vadinamas kruvinuoju Mėnuliu.

phys.org

 

wakelet.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(18)
(1)
(17)

Komentarai ()

Susijusios žymos: