10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–02–05) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Oklahomos universiteto astrofizikai pirmą kartą aptiko planetų populiaciją už Paukščių Tako galaktikos ribų. Naudodami mikrolęšiavimą – astronominį reiškinį ir vienintelį žinomą metodą, kuriuo naudojantis, galima atrasti išties toli esančias planetas – OU tyrėjams pavyko egzogalaktikose aptikti obejtkus, kurių masė – nuo Mėnulio iki Jupiterio.
Tiesiai į pelių auglius įšvirkščiama vakcina juos sunaikino be pėdsako – ir ji veikia daugelį vėžio tipų, taip pat ir gyvūne paplitusias metastazes.
Stanfordo universiteto medicinos mokyklos mokslininkai, naudodami dvi veiklias medžiagas, sukūrė potencialų preparatą, skatinantį kūno imuninę sistemą ir dabar vyksta klinikiniai bandymai su žmonėmis.
„Kai naudojame abu šiuos agentus, stebime auglių eliminavimą iš viso kūno,“ sako vyr. tyrėjas, onkologas Ronald Levy.
„Naudojant tokį būdą, nebereikia identifikuoti konkretaus auglio antigenų ir aktyvuoti visą imuninę sistemą ar keisti paciento imuninių ląstelių.“
Pora vyno taurių padeda prablaškyti mintis po sunkios darbo dienos, o naujas tyrimas rodo, kad maži alkoholio kiekiai gali smegenis ir valyti. Naujas tyrimas, publikuotas Scientific Reports žurnale, rodo, kad maži alkoholio kiekiai prislopina uždegimą ir padeda smegenims apsivalyti nuo toksinų, taip pat ir siejamų su Alzheimerio liga.
m.medicalxpress.comtechnologijos.lt
Didžiulis tarpusavyje susietų senovės miestų tinklas buvo milijonų žmonių namai.
Lazerių technologija pašalinant džiunglių lapijos vaizdą, atrasti miestai pasirodė esantys gerokai didesni, nei manyta.
Šis majų archeologijos „didysis proveržis“ padėjo architektams aptikti daugiau nei 60 000 namų, rūmų, supiltų kelių ir kitų statinių, kuriuos ištisus amžius slėpė Gvatemalos šiaurės džiunglės.
Naudodami revoliucinę LiDAR (Light Detection And Ranging) technologiją, tyrėjai skaitmeniniu būdu iš aerofotografijų pašalino lapijas, ir atskleisdami liekanas ikikolumbinės civilizacijos, kuri pasirodė esanti daug sudėtingesnė ir susijusi tarpusavyje, nei manė dauguma majų civilizacijos specialistų.
Lig šiol elektros gamybai naudotos taršios anglys dažnai būdavo keičiamos švaresniu, bet vis viena iškastiniu energijos šaltiniu – gamtinėmis dujomis. Tačiau vis didesnė darosi atsinaujinančios energijos dalis ir jos įtaka augs, pingant fotovoltiniams elementams.
Perovskitas gerai tinka elektros elementų gamybai – jis nebrangus ir efektyvus, tačiau neatparus aplinkai. JAV Energetikos departmento Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos (NREL) tyrėjai sukūrė stabilų, efektyvų perovskito fotovoltinį elementą, taip priartindami šią technologiją prie komercinio įgyvendinimo.
Didžiąją lokių raciono dalį sudaro ruoniai, kuriuos lokiai medžioja, kai šie iškyla ant ledo. Tačiau šylant klimatui, ledo dangos plotai mažėja, o kartu ir lokių medžioklės plotai. Tai negali neatsiliepti baltųjų lokių sveikatai. Boforto jūroje atlikti tyrimai parodė, kad lokių metabolizmas didesnis, nei manyta, jiems kasdien reikia ~12000 kilokalorijų.
Indijoje rasti meistriškai pagaminti viduriniojo paleolito akmeniniai įrankiai, pagaminti šimtais tūkstančių metų anksčiau, nei ten atsirado Homo Sapiens. Manoma, kad pirmosios H. sapiens migracijos iš Afrikos prasidėjo prieš 140 tūkstančių metų. Jie galėjo paskleisti naujas kultūras tarp neadertaliečių ir kitų Eurazijos hominidų. Remiantis naujausiais duomenimis, ši migracija galėjo vykti kiek anksčiau. Tačiau grupės Indijos mokslininkų straipsnyje teigiama, kad viduriniojo paleolito tipo akmenų apdirbimo technologijos Azijos pietuose buvo jau prieš 385 tūkstančius metų.