Paslaptingas pasaulis jūros dugne, kuris buvo paslėptas 120 tūkst. metų: mokslininkams veriasi dar neregėti tyrimų lobiai ()
Jūros dugnas, kurį atidengė atitrūkęs ledynas, gali būti iki šiol neatrastų organizmų namai. Mokslininkų komanda vyks į Antarktidą tyrinėti regiono, kurį ledynas dengė tūkstančius metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai vadinamasis A68 ledynas, kuris savo plotu yra keturis kartus didesnis už Londoną, praėjusių metų liepą atitrūko nuo Larseno ledo šelfo, jis atidengė paslaptingą pasaulį jūros dugne, kurio iki tol mokslininkai niekada netyrinėjo.
Taip mokslininkams atsivėrė unikali galimybė patyrinėti beveik 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto ekosistemą, kuri buvo paslėpta 120 tūkst. metų.
„Mes nieko apie ją nežinome. Ją dengė ledo šelfas, kuris buvo kelių šimtų metrų storio, – sakė Didžiosios Britanijos vykdomai Antarktidos tyrimų misijai (BAS) vadovaujanti jūrų biologė mokslų daktarė Katrin Linse. – Labai svarbu, kad ten patektume prieš įvykstant povandeniniams aplinkos pokyčiams, kai saulės šviesa prasiskverbia į vandenį, ir šią teritoriją pradės kolonizuoti naujos rūšys. Mes subūrėme mokslininkų su įvairiais moksliniais įgūdžiais komandą, kad per trumpą laiką galėtume surinkti kaip galima daugiau informacijos. Labai nekantraujame.“
Ši komanda vasario pabaigoje išvyks iš savo bazės Folklando salose ir tris savaites praleis tyrimų laive.
Ankstesni tyrimai leido spėti, kad Antarktidoje po ledu slepiasi gyvybė. Mokslininkai Australijos antarktinėje teritorijoje išgręžė nedidelė skylę ledyne ir po šelfu nuleido kamerą. Apžiūrėję nedidelį jūros dugno plotą jie pamatė ofiūrą, kuri yra laikoma jūrų žvaigždė giminaite.
„Taigi, mes žinome, kad ten yra gyvybės, tačiau nežinome, kokio tipo, – sakė K. Linse. – Ten gali būti rūšių, kurių mes visai nežinome ir kurios yra prisitaikiusios prie gyvenimo aplinkoje, kur yra mažai maisto. Štai kodėl mes norime ten patekti.“
Mokslininkai nerimauja, kad bėgant laikui šią teritoriją dėl į vandenį prasiskverbsiančios saulės šviesos kolonizuos fitoplanktonas – mažyčiai organizmai, kurie maitinasi saulės šviesa. Kadangi šių organizmų šioje ekosistemoje anksčiau nebuvo, jų atsiradimas paskatins kaskadinį efektą ir sukels esminių pokyčių organizmams, kurie iki tol šioje ekosistemoje gyveno nepaliesti.