10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–02–26) ()
1. Mėgėjiška supernova;
2. Lašinami akiniai;
3. Nuodingas gardūmas;
4. Gerokai pigesnė Saulės energija;
5. Matau, ką galvoji;
6. Tamsiaodis britas bąla;
7. Paslėpti Egipto kapai;
8. Pasendinti augalai;
9. Kosminio interneto pradžia;
10. Blunkanti Jupiterio dėmė.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Argentinoje gyvenantis šaltkalviu dirbantis astronomas mėgėjas Victoras Buso atsitiktinai nukreipė savo teleskopą į tą naktinio dangaus tašką, kuriame pasirodė prieš 80 mln metų sprogusios supernovos šviesa ir tapo pirmuoju žmogumi, kuriam pavyko užfiksuoti ryškią žvaigždės žūtį.
Neseniai užpatentuoti „nanolašai” pagerina regėjimą kiaulėms. Klinikiniai bandymai su žmonėmis bus atliekami vėliau šiais metais. Jei bandymai bus sėkmingi, lašai galės pakeisti akinius ir visą oftalmologinį bei optometrinį gydymą pacientams, kenčiantiems nuo trumparegystės, toliaregystės ir kitų su lęšiuko refrakcija susijusių būsenų korekciją.
Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos atliktame tyrime išsiaiškinta, kad kai kurių e.cigarečių kaitinimo spiralės išskiria daug nuodingų metalų, tarp kurių ir švinas.Environmental Health Perspectives vasario 21 dieną publikuotame tyrime mokslininkai tyrė 56 vartotojų e.cigaretes. Nemenka įrenginių dalis kūrė aerozolius, kuriuose pavojingai didelis švino, chromo, mandagano ir/ar nikelio kiekis. Ilgas šių metalų įkvėpimas siejamas su žala plaučiams, kepenims, imunitetui, širdies kraujagyslių sistemai ir smegenims ir netgi vėžiu. FDA turi įgaliojimus reguliuoti e.cigaretes, tačiau dar svarsto, kaip tai atlikti. Išsiaiškinus, kad cigaretės jų naudotojus veikiantys nuodingų metalų lygiai pavojingi, FDA galėtų į tai atkreipti dėmesį .
Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti.
Nepaisydama pasaulyje paplitusios kritikos grupė Japonijos mokslininkų sukūrė naują DI sistemą, galinčią vizualizuoti žmonių mintis – konvertuojančią žmogaus mintis į atvaizdus.
Ši technologija paremta smegenų skenavimu fMRI – funkciniu magnetiniu rezonansu, kuriuo galima sekti kraujo tėkmę ir smegenų bangas.
Remdamasi šiais duomenimis, sistema nusprendžia, apie ką galvojo žmogus. Gauti duomenys sudėtingu neuroniniu tinklu konvertuojamį į atvaizdą.
10 000 metų senumo tamsiaodžio brito atvaizdas išties neįprastas – šiaurinėse platumose naudingiau turėti šviesią odą, nes saulėje pasigamina daugiau vitamino D. Todėl gauta genetinė informacija buvo tikrinama itin kruopščiai.
Archeologai Egipte atrado iki šiol nežinotą ir tūkstančius metų neliestą nekropolį. Vėlyvojo faraonų laikotarpio ir Ptolemėjų disnastijos laikų, daugiau nei 2000 metų senumo kapinėse yra mažiausiai 8 kapavietės ir kiekvienoje – daug sarkofagų. Naujai atrastas požeminių kapaviečių kompleksas yra vos už 6 kilometrų nuo Khmunų nekropolio Tuna el-Gebel, piečiau Kairo.
Komplekse daug laidojimo šeimyninių kapų - mokslininkams bus ką tyrinėti ne vienus metus.
Pirmus keturis milijardus Žemės istorijos metų, mūsų planetos kontinentuose buvo tik mikrobinė gyvybė.
Viskas pasikeitė, kai nuo ežerėlių apnašų gyventojų atsiskyrė sausumos augalai, suteikę žemynams žalumo ir sukūrę tinkamas sąlygas vėlesnei gyvūnų invazijai.
Šio epizodo laikas anksčiau rėmėsi seniausiais fosiliniais augalais, kuriems maždaug 420 mln metų.
Naujas tyrimas, publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences šiuos įvykius paankstina šimtu milijonų metų, pakeisdamas mūsų supratimą apie Žemės biosferos evoliuciją.
Elono Musko įkurta SpaceX kompanija ketvirtadienį ryte į orbitą iškėlė Ispanijos radaro palydovą.
Paz palydovas stebės laivų eismą pasaulio vandenynuose.
Bet Falcon 9 raketa nešė ir kitą krovinį, apie kurį kompanija iš anksto neskelbė: du mažus palydovus, kurie yra dalis Musko plano plačiajuosčiu internetu aprūpinti visą Žemę.
Rimsta ilgiausiai trunkanti žinoma Saulės sistemos audra. Jupiterio Didžioji Raudonoji dėmė (DRD) sukasi jau mažiausiai 200 metų. Juno zondas tyrinėja Jupiterį, ir naujos jo nuotraukos rodo, kad dėmė mąžta. Astronomai iki galo nesupranta, kas vyksta gniuždančiose dujų gigantų gelmėse, o šios audros nykimas gali mus daug ko pamokyti.
www.popularmechanics.comtechnologijos.lt