Neįtikėtina DNR struktūros atradimo istorija: kaip trys mokslininkai, pačiupę svetimus užrašus, už tai gavo Nobelio premiją (Video) (1)
Genetinė informacija saugoma DNR molekulėje, panašioje į susisukusią spiralę – ją turbūt nesunkiai atpažintume kiekvienas. Šios molekulės atradimas buvo didžiulis žingsnis genetikos, biologijos, medicinos ir kitų mokslų pažangos link. Kam už jį turėtume būti dėkingi?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1920 m. pasiturinčių Londono žydų šeimoje gimusi Rosalind Franklin anksti nusprendė, kad bus ne kas kitas, o mokslininkė. Baigusi Kembridžo universitetą R. Franklin išvyko dirbti į Valstybinę chemijos laboratoriją Paryžiuje, kur tyrė Rentgeno spindulių difrakcijos technologijas.
Difraktometrai – tai prietaisai, kurių pagalba mokslininkams pavyksta nustatyti medžiagų struktūrą. Ją žinoti svarbu, nes būtent atomų išsidėstymas nulemia įvairias medžiagos savybes. Grįžusi į gimtinę gabi mokslininkė ėmėsi taikyti difrakcijos metodus darydama DNR nuotraukas.
R. Franklin nebuvo vienintelė, susidomėjusi DNR tyrimais – nauja mokslo sritis žadino ir kitų mokslininkų smalsumą. Tarp jų buvo ir James Watson, Francis Crick bei Maurice Wilkins. Prieštaringomis aplinkybės R. Franklin užrašai ir viena iš DNR nuotraukų be jos pačios žinios pateko į kolegų rankas. Jiems tik to ir tetrūko – netrukus šie trys mokslininkai visame pasaulyje išgarsėjo kaip DNR struktūros atradėjai ir 1962 m. buvo apdovanoti Nobelio premija. Tuo tarpu R. Franklin indėlis buvo ilgam pamirštas. Prestižiniu apdovanojimu ji pagerbta irgi nebuvo – mokslininkę pakirto vėžys jai taip ir nesulaukus Nobelio premijų teikimo.
