Praėjo beveik trys dešimtmečiai nuo tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. Tačiau šiurpios istorijos apie šios komunistinės šalies mokslinius eksperimentus tebegyvuoja. Svetainė thesun.co.uk pristato penkis kraupius eksperimentus, kurie buvo atliekami sovietų laikais.

1. Ilja Ivanovas Ivanovičius ir jo „humandzės“

Ilja Ivanovas Ivanovičius buvo sovietų biologas, XX amžiaus pradžioje dirbęs su skirtingų rūšių gyvūnų hibridizacija. Vienas prieštaringiausiai vertinamų jo darbų buvo bandymai sukurti žmogaus ir beždžionės hibridą, pavadintą „humandze“. XX amžiaus 3-ajame dešimtmetyje I. Ivanovas atliko virtinę eksperimentų, per kuriuos bandė dirbtiniu būdu apvaisinti šimpandzių pateles žmogaus sperma. Šie eksperimentai nepavyko, bet savo idėjos jis neatsisakė.

1929 metais jis nusprendė išbandyti atvirkštinį variantą: apvaisinti moteris žmogbeždžionių sperma, bet nugaišus paskutiniam jo orangutanui, eksperimentas įstrigo. Netrukus Sovietų Sąjungos vyriausybė per politinius mokslo bendruomenės valymus nusprendė ištremti I. Ivanovą į Kazachijos tarybų socialistinę respubliką. Ten po dvejų metų biologas mirė nuo insulto.

2. Dvigalviai šunys

Sovietų mokslininkas Vladimiras Demichovas buvo organų transplantacijos pionierius, bet ne ką mažiau liūdnai pagarsėjo šiurpiais ir keistais eksperimentais su vargšais šunimis. Prieštaringai vertinamas sovietų mokslininkas darė liguistas operacijas, per kurias bandė persodinti šuns galvą kitam keturkojui ir taip sukurti dvigalvį šunį. Šaltojo karo metais Rytų Vokietijoje V. Demichovas atliko mažiausiai 20 tokių operacijų. Dauguma šunų nugaišdavo po kelių dienų, bet vienas iš jų sugebėjo išgyventi beveik visą mėnesį.

3. Sovietų slaptųjų tarnybų nuodų laboratorija

Pirmąją nuodų laboratoriją, pavadinimu „Specialusis biuras“, Sovietų Sąjungos slaptosios tarnybos įkūrė 1921 metais. Joje buvo išbandomi įvairiausi mirtini nuodai. 1939 metais jos pavadinimas buvo pakeistas į „Laboratoriją 1“, o jai vadovavo sovietų biochemikas ir nuodų kūrėjas Grigorijus Mairanovskis. Jis su savo kolegomis mirtinus nuodus išbandydavo su kaliniais iš Gulago – vadinamais „liaudies priešais“. Šioje laboratorijoje buvo bandomas ipritas, ricina, digitoksinas, kurarė ir cianidas.

Visų šių eksperimentų tikslas buvo atrasti beskonį ir bekvapį chemikalą, kuris nebūtų aptiktas po mirties. Šie nuodai aukoms būdavo duodami su maistu ar gėrimais kaip „vaistai“. Galiausiai jie išrado nuodą C-2 / K-2 (karbilamino cholino chloridą), kurio išgėrusios aukos tapdavo ramios ir tylios, o po 15 minučių mirdavo. Kad suprastų cheminių medžiagų poveikį, G. Mairanovskis nuodus išbandydavo su įvairios būklės ir įvairaus amžiaus žmonėmis.

Galiausiai per vieną Josifo Stalino politinę kampaniją jis buvo suimtas. Tačiau minima laboratorija įvairiomis formomis išliko per visą Šaltąjį karą. Teigiama, kad 10-ajame dešimtmetyje ji buvo atgaivinta, kad joje būtų kuriami „biologiniai ir toksiški ginklai slaptoms operacijoms Vakaruose“.

4. Negyvų šunų gaivinimas

Manoma, kad sovietų mokslininkai taip pat tyrinėjo, kaip atgaivinti „kliniškai mirusius“ organizmus. 1940 metais pasirodė vienas dokumentinis filmas, pavadinimu „Organizmų atgaivinimo eksperimentai“. Jame buvo užfiksuoti kai kurie tyrimai. Šiame filme sovietų mokslininkai Sergejus Bruchonenka ir Borisas Levinskovskis su gyvūnais atlieka virtinę kraupių bandymų.

Iš pradžių jie išima iš kūno šuns širdį ir prijungia ją prie aparato, įskaitant ant padėklo padėtus plaučius, kuriuos kilnoja kraują deguonimi prisotinančios dumplės. Tai leidžia širdžiai plakti už kūno ribų. Per kitą eksperimentą jie nužudo šunį, nuleisdami jam kraują. Tuomet po 10 minučių jie prijungia šunį prie širdies – plaučių mašinos, kuri grąžina nuleistą kraują gyvūnui. Pamažu atsinaujina širdies plakimas, grįžta kvėpavimas – šuo atgaivinamas. Teigiama, kad taip pavyko atgaivinti kelis šunis.

5. Masinės šunų žudynės, išbandant nervus paralyžiuojančias dujas

Manoma, kad rusų mokslininkai per savo šiurpius eksperimentus nužudė ir kankino tūkstančius šunų. Jų tikslas? Ištobulinti nervų toksiną, kuris neseniai apnuodijo buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Gyvūnai buvo verčiami nešioti dujokaukes ir lakstyti bėgimo takeliu, kol nugaišdavo nuo stiprių nervus paralyžiuojančių dujų „Novichok“.

Šie gyvūnus kankinantys bandymai vykdavo Cheminių tyrimų institute, kurį 1992 metais apleido sovietų armija. Šį kompleksą sovietai buvo pastatę Uzbekistane, kad galėtų gaminti „Novichok“. JAV ekspertė Judith Miller, kuri lankėsi šiame komplekse, kai jis buvo uždarytas, pasakojo apie siaubingus vaizdus: „Mačiau šimtus mažų narvų, kuriuose šunys būdavo laikomi ant 25 nedidelių bėgimo takelių. Šunys būdavo prie jų pririšami ir įspraudžiami į dujokaukes. Nuo šių dujų nugaišo tūkstančiai gyvūnų“.

Komentarai ()