10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–03–26) ()
1: Šviesos materija;
2: Priešistoriniai žvaigždžių pasistumdymai;
3: Dar vieni blogi Arkties metai;
4: Nissan šviesa (Video);
5: Dvinarė Oumuamua kilmė;
6: Jutikliniai dantys;
7: Lazerio kalbos;
8: Kamieninis aklumo gydymas;
9: Giluminis dauginimasis (Video);
10: Aralo jūros atgimimas.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
|
Garsioji Einšteino formulė E=mc² rodo, kad materija gali virsti energija. Tai vyksta natūraliai gamtoje, o taip pat tai atliekame ir branduoliniuose reaktoriuose. Tačiau lygtis teisinga ir į kitą pusę, tad turėtų būti įmanoma materiją sukurti iš energijos ir būtent tai stengiasi atlikti ICL mokslininkai.
Prof. Steveno Rose'o vadovaujama komanda, bando tai atlikti, dviem galingais lazeriais – vienas už regimąją šviesą galingesnis 1000 kartų, kitas – milijoną – specialią kamerą paveikti vienu metu. Toks būdas paremtas Breit-Wheeler procesu, kuris pirmą kartą buvo pasiūlytas 1934 metais, ir kuris parodė, kad teoriškai iš susidaužiančių fotonų galima sukurti elektrono ir pozitrono porą.
Kol kas to atlikti niekam nepavyko ir buvo stengiamasi dalelėms suteikti vis daugiau energijos, kad tai įvyktų. Bet 2014 metais profesorius Rose'as pasiūlė metodą, kaip atlikti Breit-Wheelerio procesą be jokių kitų dalelių. Toks būdas dabar ir bandomas.
Materijos sukūrimas iš energijos nėra tiesiog dar vienas varnelės padėjimas. Tai padėtų geriau suprasti kai kuriuos didelių energijų astrofizikinius procesus.Taip būtų atkurti procesai, kurie buvo labai svarbūs pirmąsias 100 visatos egzistavimo sekundžių ir kurie stebimi galingiausiose sprogimuose – gama spindulių žybsniuose, kurie yra viena didžiausių neįmintų paslapčių.
Prieš maždaug 70 000 metų pro mūsų planetų sistemą praskriejusi žvaigždė paliko gravitacinius pėdsakus, kuriuos dabar galima atsekti iš dešimčių mūsų planetų sistemos kometų judėjimo. Anksčiau astronomai išsiaiškino, kad Scholzo žvaigždė, už ~20 šviesmečių esanti raudonoji nykštukė, kadaise brūkštelėjo mūsų sistemos pakraščius, priartėdama prie Saulės per 0,8 šviesmečio. Ištyrinėję beveik 340 kometų, kurių orbitos ištęstos, hiperbolinės, jie išsiaiškino, kad dalies jų trajektorijas paveikė Scholzo žvaigždės gravitacija. Mokslininkai pažymi, kad Scholzo žvaigždės vizitas tėra naujausias pavyzdys iš daugelio, kurie įvyko anksčiau.
Anksčiau šį mėnesį – kovo 17 dieną – Arkties jūrinio ledo plotas pasiekė piką ir buvo beveik 15 milijonų kvadratinių kilometrų – maždaug dvigubai didesnis už Australiją plotas.Atrodo, tai daug, bet Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro duomenimis, tai antras pagal mažumą plotas. Mokslininkai Arkties jūros ledo plotus palydovais stebi pastaruosius 39 metus. 2017 metais buvo mažiausias užfiksuotas Arkties jūros ledo plotas, antroje vietoje – 2018, toliau 2016 ir 2015.
Šiauriau Tokijo esančiame Namie mieste Nissan įrengs naują gatvės apšvietimą, kuriam eneriją tieks saulės elementai ir naudotos Nissan Leaf elektromobilių baterijos.
.
Pirmasis Saulės sistemoje užfiksuotas iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejęs objektas tikriausiai atkeliavo iš kažkurios dvinarės žvaigždžių sistemos, sako astronomai.
www.astronomy.comtechnologijos.lt
Sukurtas duomenų rinkimo prietaisas, skirtas dantims.
2×2 mm įtaisas sumontuotas ant plonos polimero plėvelės aptinkančios chemines medžiagas aplinkoje. Tarp dviejų auksinių kvadratinių žiedų, veikiančių kaip antena, įtaisytas jutiklis gali perduoti informaciją apie – kas kramtoma – į, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Vidinio sluoksnio aptiktos medžiagas — pavyzdžiui, druska ar etanolis — pakeičia jutiklio perduodamų bangų intensyvumo ir dažnio spektrą. Jutiklis naudoja aplinkoje jau esančius radijo signalus, energijos šaltinio jam nereikia.
Išradimas buvo bandomas alkoholiu, burnos skalavimo skysčiu, valgoma sriuba. Visai atvejais jutiklis aptiko, ką asmuo valgė, nustatydamas maisto medžiagas.
Įrenginys gali padėti sveikatos priežiūros specialistams ir klinikiniams tyrėjams aptikti maisto ir sveikatos sąryšius, o tai suteiktų galimybę kiekvienam mūsų sekti, kaip mus veikia vartojami produktai.
Atlikus vadinamosios „šešių colių mumijos“ (6 coliai = 15,24 cm) iš Čilės tyrimus, patvirtinta, kad tai yra naujagimio, turėjusio genetinę mutaciją, palaikai. Bet nepaisant kūdikiško kūno dydžio, testų rezultatai rodė, kad kaulai turėtų priklausytų 6-8 metų vaikui. Tokie stipriai neįprasti požymiai mokslininkams kėlė daug klausimų, kieno tai iš tiesų mumija.
Lazerio sukeltas plazmos efektas yra įdomus reiškinys - keli lazeriai gali taip per atstumą paveikti oro molekules, kad pasigirsta stiprus garsas. Šį garsą galima valdyti. Mokslininkai yra įsitikinę, kad taip be jokių garsiakalbių galima atkurti ir žmogaus balsą. Jungtinių Valstijų gynybos departamentas jau keletą metų domisi šiuo fenomenu ir jo pritaikymu karyboje, o dabar internete pasirodė ir veikiantis tokio ginklo modelis.
Vandenyno gelmėse gyvenančios velniažuvės dauginimasis, kaip galima tikėtis, išties neįprastas. Povandeniniu aparatu pagaliau pavyko užfiksuoti, kaip tai vyksta:
Ambicingas atstatymo projektas grąžina žuvis ir žvejus į Aralo jūrą Kazachstane. Kadaise Aralo jūra buvo vienas iš didžiausių pasaulyje gėlavandenių ežerų, kasmet tiekdavęs dešimtis tūkstančių tonų žuvų. Bet Sovietų sąjungai ežero intalkus nukreipus žemės ūkio reikmėms, jūra pasidarė sūresnė, žuvys žuvo ir žlugo žvejybos pramonė. Dabar ežeras perskirtas į dvi dalis ir užima tik dešimtadalį ankstesnio ploto. Bet gėlavandenės žuvys ima grįžti, įgyvendinus $86 milijonų kainavusį kanalų ir užtvankų projektą, kuriam finansavimą suteikė Pasaulio bankas. Žvejybos pramonė vėl pradeda klestėti, tačiau ekspertai įspėja, kad pernelyg intensyvi žvejyba gali visą atliktą darbą anuliuoti.