10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–04–02) (1)
1: Kinijos krentančios žvaigždės;
2: Tabby žvaigždė pritemo;
3: Šviesioji galaktika;
4: Vaiduokliškas rentgenas – sveikesnis;
5: Žemė – gyvenama;
6: Ar saulė ar lietūs…;
7: Vanduo Kinijai;
8: Auksinio stafilokoko mirtis;
9: Nauji organai;
10:Nevykęs Vilo Smito pasimatymas;
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nebeveikianti Kinijos kosminė stotis Tiangong 1 įskriejo į atmosferą ir praktiškai sudegė virš pietinės Ramiojo vandenyno dalies, sako Kinijpos pareigūnai.
Eksperimentinė kosminė laboratorija tankiuosius atmosferos sluoksnius pasiekė šiandien, maždaug 8:15 Pekino laiku.
Paleista 2011, Tiangong 1 buvo pirmoji Kinijos kosminė stotis ir pasitarnavo kaip didesnių projektų eksperimentinė platforma, tokių, kaip 2016 sugsėjį paleistos Tiangong 2 ir būsima nuolatinė Kinijos kosminė stotis.
Tolimoji megažvaigždė, keistu neperiodiniu savo pritemimu ir nušvitimu kėlusi klausimus apie nežemiškas civilizacijas, pritemo vėl.
KIC 8462852, geriau žinoma kaip „Tabby žvaigždė“ kovo 16 dieną pradėjo vėl temti – labiausiai nuo nuo 2013 metų. Kovo 22 dieną žvaigždės šviesumas vėl tapo beveik normalus.
Astronomai „Hubble“ teleskopu Banginio žvaigždyne (61 mln. š.m. nuo Žemės) aptiko galaktiką NGC1052-DF2, kurioje praktiškai, o gal ir visai, nėra tamsiosios materijos: skaičiavimai parodė, kad, remiantis galaktikos dydžiu ir žvaigždžių skaičiumi, jos bent 400 kartų mažiau, nei turėtų būt. Lig šiol manyta, kad be tamsiosios materijos galaktikos paprasčiausiai negali egzistuoti, nes jų jų tamsiosios materijos gravitacija sulaiko žvaigždes ir neleidžia joms išsilakstyti. „Tokių objektų egzistavimą paaiškinančios teorijos paprasčiausiai nėra. Ši galaktika kol kas lieka mums visiška mįsle. Absoliučiai neaišku, kaip ji galėjo susiformuoti“, – pareiškė vienas iš tyrimo autorių.
Kinijos fizikų komanda sukūrė detalius rentgeno atvaizdus, naudodami vadinamąją „vaiduokliško atvaizdo“ statistinę techniką, pirmą kartą panaudotą prieš 20 metų infraraudonajai ir regimajai šviesai. Šios srities specialistai teigia, kad būsimomis šios sistemos versijomis bus galima gauti aiškias rentgenogramas, naudojant pigias kameras ir mažiau kenksmingos radiacijos, nei įprasta technika.
Beveik prieš 30 metų Galileo zondas, prieš keliaudamas į Jupiterį, paskatino astronomą Carlą Saganą surengti naujovišką eksperimentą: paieškoti gyvybės ženklų Žemėje iš kosomoso. Dabar astronomai pakartojo eksperimentą, šį kartą su asteroidų tyrimo zondu, apskriejusiu Žemę 2017 metų gale. Jis irgi Žemėję gyvybę aptiko, bet ne vien tai: atmosferoje anglies dvideginio ir metano buvo daug daugiau, nei užfiksavo paskrisdamas Galileo zondas.
Saulės fotoelementai su kiekviena diena tampa vis tobulesni ir efektyvesni. Tačiau jei oras nėra saulėtas, o lietingas, jie vis dar nėra tokie naudingi kaip norėtųsi. Panašu, kad mokslininkai jau atrado šios problemos sprendimą, tai visiškai nauji hibridiniai saulės elementai. Jie geba gaminti elektros energiją tiek saulei šviečiant, tiek lietui lyjant.
www.iflscience.comtechnologijos.lt
Kinija bando nauja gynybos technologija sukurti galingą, bet santykinai nebrangią orų modifikavimo sistemą, kuri turėtų sukelti gerokai daugiau lietaus Tibeto plokščiakalnyje, didžiausiame Azijos gėlo vandens rezervuare. Aukštai Tibeto kalnuose sukurtas gigantiškas kurą deginančių krosnelių tinklas, kritulių kiekį regione galėtų padidinti maždaug 10 milijardų kubinių metrų per metus – ~7% visos Kinijos sunaudojamo vandens.
Dešimtys tūkstančių krosnelių bus išdėstytos po Tibeto plokščiakalnį, kad skatintų lietų maždaug 1,6 mln. kvadratinių kilometrų plote – trigubai didesniame už Ispanijos plotą. Tai bus didžiausias pasaulyje tokio tipo projektas.
Krosnelėse bus deginamas kietas kuras, išskiriantis sidabro jodido daleles, kurių kristalinė struktūra labai panaši į ledo, tad jos pasitarnaus kaip kristalizacijos branduoliai, ant kurių drėgname ore formuosis lietaus lašai.
Krosnelės statomos ant stačių kalnų šlaitų, atgręžtų į drėgnus pietų Azijos musonus. Atsitrenkę į šlaitus, musonai kyla aukštyn, su savimi nešdami ir daleles, kurios debesyse sukels lietų ir sniegą.
Britų ir JAV tyrėjai sukūrė naują preparatą, galintį įveikti meticilinui atsparų (praktirškai – atsparų antibiotikams) auskinį stafilokoką, sukeliantį tokias pavojingas infekcijas, kaip pneumonija, meningitas ir sepsis. Mokslininkai patikrino 82 tūkstančius skirtingų junginių su kirminais ir atrinko du, kuriuos paskui išbandė su pelėmis: preparatais pavyko sumažinti bakterijų sukuiamą krūvį daugiau nei 20 kartų.
Mokslininkai aptiko naują žmogaus organą, kuris visą laiką buvo tiesiog panosėje. Jie tikisi, kad šis organas padės suprasti, kaip vėžys plinta organizme.
www.nature.comtechnologijos.lt
Aktorius Willas Smithas surengė pasimatymą su garsiąja androide Sofija. Pasimatymas buvo visiškas fiasko, nepaisant širdį glostančių Kaimanų salų peizažų.
Iš pradžių pašnekovė atsisakė pasiūlyto vyno, paskui pareiškė, kad ją domina humoras (aktorius pasistengė papasakoti anekdotą). Į Holivudo garsenybės klausimą apie mėgiamą muziką robotas iš pradžių nesugebėjo atsakyti visai. Staiga Sofija prakalbo apie medžiagą, iš kurios ji pagaminta, o paskui lygiai taip pat staigiai grįžo prie muzikos, pareikšdama, kad labiau vertina elektroninę muziką ir hip hopą.
Paties Smitho atlika daina jai, kaip paaiškėjo, nepatiko. „Girdėjau tavo dainas. Jos ne mano skonio“, — pareiškė Sofija.
Aktoriaus flirto su Sofija bandymai irgi buvo visiškas fiasko. „Manau, galime likti draugais. Manau, vertėtų šiek tiek pabendrauti ir geriau vienas kitą pažinti. Dabar tu mano draugų sąraše“, — pažymėjo robotė.