10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–04–09) ()
1: Imuniteto paradoksas;
2: Negirdimos komandos;
3: Marso medunešis;
4: Juodųjų bedugnių tuntai;
5: Karinių robotų boikotas;
6: Paukščių kompasas;
7: Miniatiūrinės smegenys;
8: Genetinė Estija;
9: Gyvoji Venera;
10:Agrarinė Antarktida;
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonių kraujo tyrimas pateikė siurprizą: dauguma žmonių gali būti atsparūs vienam iš didžiausių genetinės inžinerijos pasiekimų – patirkinus 22 naujagimius 12 suaugusiųjų, daugiau nei 65% žmonių aptikti dviejų svarbiausių Cas9 tipų antikūniai. CRISPR terapijoje Cas9 atlieka DNR „žirklių“ vaidmenį.
Kadangi dabar naudojami populiariausi Cas9 baltymų tipai gaunami iš dviejų bakterijų, kai kurių žmonių imuninė sistema juos atpažįsta ir priešinasi.
To tikimasi išvengti, naudojant CRISPR sistemas iš bakterijų, kurių žmonių kūnas niekados nebuvo sutikęs, pavyzdžiui, gyvenančių prie hidroterminių versmių vandenyno dugne. Arba galbūt pavyktų išskirti ląstele iš mūsų kūno, pagydyti jas, naudojant CRISPR, ir suleisti atgal į organizmą.
„AlterEgo“ – ant galvos dedamas įrenginys, kuriuo galite kalbėti su kompiuteriu, neišleisdami jokio garso.
Šis įrenginys dar žingsniu priartina mus prie pasaulio, kuriame su mašinomis galėsime bendrauti vien mintimis.
Kai norite ką nors pasakyti, smegenys siunčia elektrinius signalus veido raumenims – net jei nieko balsu neištariate.
Prieš žmonėms įkeliant koją į Marsą, NASA ketina pasiųsti daugiau mechaninių žvalgų – spiečių keistų, šiek tiek bauginančių ir nuostabių žvalgų. Tai bus vadinamosios marsabitės – formaliai „plasnojančių sparnų aerokosminės architektūros“. Jos galės veikti grupėmis, matuos atmosferos sąlygas ar rinks pavyzdžius.
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Šalia Šaulio A* – supermasyvios juodosios bedugnės Paukščių Tako centre – Kolumbijos universiteto mokslininkai aptiko dar tuziną juodųjų bedugnių. Naujajame tyrime nagrinėjama stambių ir mažų JB sąveika.
Daugiau nei 20 metų mokslininkai nesėkmingai bandė rasti įrodymus, kad greta supermasyvių JB slypi ir tūkstančiai mažų. 100 000 šviesmečių pločio teritorijoje žinoma apie maždaug 50 JB. Spėjama, kad dar 10 000-20 000 panašių objektų neaptikta.
Dabar astronomai tiria Šaulio А*, nes ją supa dujų ir dulkių ūkas, sudarantis idealias sąlygas masyvių žvaigždžių atsiradimui. Masyvios žvaigždės gyvena trumpai, o mirdamos transformuojasi į juodąsias bedugnes. Be to, jas turi traukti centrinė, supermasyvi JB.
Dirbtinio intelekto bendruomenės lyderiai pasirašė laišką, kuriame skatinama boikotuoti Korėjos pažangaus mokslo ir technologijų institutą (KAIST), kai jis paskelbė apie bendradarbiavimą su ginklų gamintoju Hanwha Systems. DI ekspertai nerimauja, kad toks bendradarbiavimas gali paskatinti mirtinų autonomiškų ginklų kūrimą.
Laiške teigiama, kad jį pasirašiusieji nedirbs su universitetu ir nepriims darbuotojų iš KAIST, jei ši partnerystė tęsis. KAIST ir Hanwha partnerystė turėtų sukurti „Nacionalinės gynybos ir dirbtinio intelekto kovergencijos tyrimų centrą“, kuris siektų „vystyti dirbtinio intelekto (DI) technologijas, kurios būtų diegiamos į karinę ginkluotę, prisijungtų prie pasaulinio autonomiškų ginklų vystymo varžybų.“
Paukščiai gali turėti „šeštąjį pojūtį“, kuriuo gali matyti Žemės magnetinį lauką. Tyrimai rodo, kad šį gebėjimą suteikia Cry4 baltymas jų akių tinklainėje.
Daugelį metų mokslininkai manė, kad paukščiams orientuoti s magnetiniame lauke padeda ląstelė esančios snape. Tačiau naujesni tyrimai atskleidė, kad šį gebėjimą gali suteikti baltymas jų akyse.
Šviesai jautrų baltymą Cry4 aptiko du tyrimai – su zebrinėmis amadinomis ir liepsnelėmis. Šie tyrimai rodo, kad toks gebėjimas kyla dėl elektronų „sukino“ – kai molekulės su nelyginiu nesuporuotų elektronų skaičiumi pasidaro jautrios išoriniams magnetiniams laukams.
Visas procesas sudėtingas, bet manoma, kad galiausiai pora radikalų molekulių, kurios jautrios Žemės magnetiniam laukui ir gali susijungti atitinkamai pagal paukščio pasisukimo kryptį. Tokiam procesui vykstant akyse, manoma, galima išvysti magnetinį lauką.
Mokslininkams pavyko paskatinti kraujagyslių vystymąsi minismegenyse, sukurtose iš žmogaus kamieninių ląstelių
Supaprastintas mažas organas, kitaip organoidas, buvo auginamas laboratorijoje ir padegti endotelio ląstelėmis — specializuotomis kraujagyslių ląstelėmis, — o tada porai savaičių transplantutoi pelei. Kol minismegenys augo in vitro ir pelėje, endotelio ląstelės sugebėjo įsiskverbti į organoido šerdį. Reikės atlikti daugiau tyrimų, kuriais bus nustatytas kaip naujosios kraujagyslės maitina ir palaiko organoidą.
Tokie organoidai nėra miniatiūrinės smegenų kopijos, o tik ląstelių kultūros, kuriose galima tirti smegenų audinius, vystymąsi, vaistų poveikį, etc.
Estijos gyventojams genomo testai netrukus gali tapti tokia pat įprasta praktika, kaip kraujo spaudimo matavimas. Šalis pradėjo pirmąją stadiją valstybės finansuojamos genetinio tikrinimo ir informavimo tarnybos, padėsiančios gyventojams sumažinti ligų rizikas, remdamasi jų DNR duomenimis. Eksperimentui pavykus, kitos šalys su nacionaline sveikatos priežiūros sistema gali pasekti šiuo pavyzdžiu.
Kovo 20 dieną pradėta iniciatyva iš pradžių 100 000 iš jos 1,3 mln. gyventojų pateiks informaciją apie genetinę tam tikrų ligų riziką. Projekto genetinė informacija iš pradžių bus pateikiama šeimos gydytojui, kuris pacientui paaiškins, ką šie rezultatai reiškia ir kaip jie gali pakoreguoti gyvenimo būdą, kad išvengtų susirgimo. Naująją tarnybą vykdančio Tartu universiteto genomikos instituto pranešime spaudai sakoma, kad šalis planuoja pasiūlyti nemokamą genetinį patikrinimą visiems savo gyventojams.
Stebint Veneros atmosferą, išryškėja tamsios dėmės. Keliama hipotezė, kad tai - bakterijų kultūros, kurios gyvena aukštai virš planetos paviršiaus, taip išvengdamos nepalankios Veneros aplinkos. „Astrobiology“ publikuotas tyrimas teigia, kad Veneros atmosferos dėmės gali būti paaiškintos bakterijų kolonijomis - šios gyvybės formos galėjo išsivystyti taip, kad skrajodamos dideliame aukštyje sugertų Saulės šviesą. Todėl yra priežasčių manyti, kad Veneroje gyvybė yra įmanoma, ypač bakterinės formos. Tačiau norint sužinoti tiksliai, į Venerą tektų pasiųsti debesis šukuojantį robotą su organinių medžiagų tyrimų įranga.
Antarktidoje „Neumayer“ stoties įgula labai laukė derliaus, sakė kosmonautikos inžinierius Paulas Zabelis iš Vokietijos aviacijos ir kosmonautikos centro (DLR) Brėmene.
Vykdydami vienerių metų projektą, DLR mokslininkai tikisi įgyti žinių būsimoms misijoms į Mėnulį ir Marsą. Ten šiltnamiai galės aprūpinti astronautus šviežiomis daržovėmis.