Bauginančios mokslininkų išvados sukėlė sumaištį: nejaugi artėja ugnikalnių era? ()
Nemenka sumaištis kilo, kai buvo paskelbtos naujos mokslininkų išvados apie tai, kad, traukiantis virš ugnikalnių esantiems ledynams, gali būti nuogriuvų, kurios destabilizuotų požemines magmos kameras ir galimai sukeltų išsiveržimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai paskatino hipotezes, kad, jei dabartinės klimato kaitos tendencijos ir toliau ardys ugnikalnius gaubiančius ledynus, tuomet jau netrukus galime susidurti su padažnėjusiais išsiveržimais skirtingose pasaulio vietose. Taigi ar taip ir nutiks? Nebūtinai.
Tyrimas savo dėmesį fokusuoja į Mount Meager – santykinai jauną stratovulkaninį kompleksą Kanadoje. Jis gali pasigirti itin spalvinga išsiveržimų istorija, kurių vienas didžiausių įvyko prieš maždaug 2340 m., kai įvyko didžiausias žinomas išsiveržimas Kanados istorijoje, rašo iflscience.com.
Šiuo metu jis užklotas ledu. Kuo daugiau ledo yra, tuo daugiau slėgio gauna apačioje esančios magmos sistemos, o šis papildomas slėgis gali apsaugoti ištirpusias dujas magmoje nuo tapimo burbulais.
Nekontroliuojama dekompresija gali paskatinti nesulaikomas burbulų formacijas, kurios veda link greito vidinio magmos spaudimo padidėjimo. Jei šis ledas tirpsta, tuomet ugnikalnis tam tikra forma išsikrauna.
Tai gali sumažinti spaudimą magmos šaltiniui, kuris galiausiai gali paskatinti išsiveržimą. Žinoma, ši sąsaja jau anksčiau buvo teoriškai analizuojama keliuose tyrimuose, atliktuose vulkaniniuose kompleksuose, ypač tuose, kur juos gaubia storas ledo sluoksnis.
Šią diskusiją papildo nuogriuvų klausimas. Meager komplekse dažnai būna nuošliaužų, kurios yra pavojingos žmonių gyvybei ir infrastruktūrai, tačiau paaiškėjo, kad šis masės pašalinimas taip pat gali turėti įtakos magmos šaltiniui.
Jeigu ledynai ištirpsta ir paskatina nuošliaužas, tuomet didelė masės dalis pasišalina ir turi realaus potencialo paskatinti nesulaikomas burbulų užuomazgas bei patį išsiveržimą.
Komandos atlikti matematiniai modeliai rodo, kad staigūs masės pasišalinimai nuo Meager viršūnės paskatintų spaudimo pasikeitimus iki pat 6 kilometrų gylio, to pakaktų katastrofiškai sutrikdyti maždaug tokiame gylyje glūdinčią magmos kamerą.
Tai galėtų sukelti magminį išsiveržimą arba hidroterminį sprogimą, kurie sukeltų greitai judančias purvo nuošliaužas, vadinamas laharais.
Visgi naujame tyrime nėra nustatyta, ar visa tai tinka ir kitoms vulkaninės sistemoms, skirtingose pasaulio vietose, taigi bendrų išvadų daryti negalima. Visi ugnikalniai turi unikalias apkrovas ir išskirtines magmos kameras, o Meager tikrai nereprezentuoja jų visų.
Tačiau mokslininkai teigia, kad kitos vulkaninės sistemos gali būt veikiamos panašaus fenomeno. Pietų Amerikoje, Aliaskoje, Kamčiatkoje ir Islandijoje egzistuoja daugybė ledynais užklotų ugnikalnių, o besitraukiančių ledynų sukeltų išsiveržimų įrodymai stipriausi yra Islandijoje.
Tačiau bendros nuomonės mokslininkai nepasiekė, o ir įrodymų kol kas nėra pakankamai.