10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–05–07) ()
1: Kamieniniai embrionai;
2: Egzoplanetinis helis;
3: Pirmieji snapai – po nosimi;
4: Nematyti gelmių gyventojai;
5: Negausūs pirmieji amerikiečiai;
6: Sėkminga energija Marsui;
7: Levituojantis sunkusis metalas;
8: DI kremta Vatikano paslaptis;
9: Startavo TESS;
10: Mirtina žandikaulio radiacija.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mastrichto universiteto mokslininkai, tirdami nevaisingumą, sukūrė embrionus, panaudodami kamienines pelių ląsteles. Pasak darbo autoriaus Nicolaso Rivrono, tai pavyko pirmą kartą
Biologai tyrinėjo blastocistus — ankstyvąją embriono stadiją. Pats Nicolas aprašo juo taip: „Blastocistai — ankstyvasis žinduolių embronas. Jis primena tuščiavidurę sferą, išorinis sluoksnis sudarytas iš ląstelių, kurios vėliau išsivysto į placentą. Viduje telkiasi būsimo embriono ląstelės“.
Ankstesniais eksperimentais išsiaiškinta, kad išorinį apvalkalą (placentą) galima gauti iš trofoblastų, o vidinę dalį — iš embrioninių kamieninių ląstelių. Apjungę šiuos metodus, biologai sukūrė dirbtinį embrioną. Rivronas teigia, kad dirbtina gauti embrionai tokie panašūs į natūralius, kad perkeltos pelėms, toliau vystėsi be jokių problemų.
Astronomai Hubble kosminiu teleskopu aptiko helį egzoplanetos WASP-107b atmosferoje. Tai pirmasis šio elemento užfiksavimas ne Saulės sistemos planetos atmosferoje. Atradimas demonstruoja galimybę egzoplanetų atmosferas studijuoti ir infraraudonųjų spindulių diapazone.
Egzoplaneta WASP-107b yra dujinė milžinė, skriejanti apie itin aktyvią K tipo pagrindinės sekos žvaigždę už ~200 šviesmečių nuo Žemės. Helis yra antras pagal gausą elementas Visatoje bei sudaro svarbią dalį Jupiterio ir Saturno planetų. Tačiau, nepaisant paieškų, iki šiol helio egzoplanetose aptikta nebuvo.
Ankstesni egzoplanetų atmosferų tyrimai buvo atliekami ultravioletinių ir regimosios šviesos bangų ruožuose. Šis atradimas rodo, kad egzoplanetų atmosferas galima tyrinėti ir ilgesnėmis bangomis.
Tyrėjai sudėjo trimatę paukščio, tarpinės grandies tarp dinozaurų ir paukščių, kaukolę su dantytu snapu.
Ichthyornis dispar gyveno prieš beveik 100 milijonų metų Šiaurės Amerikoje ir buvo panašus į dantytą jūrinį paukštį. Iki šiol pastarąjį kartą šios rūšies fosilijos rastos tik aštuntajame XIX amžiaus dešimtmetyje. Dabar Jeilio tyrėjų komanda aptiko naujus trimačius kaukolės likučius – tarp kurių viena visa kaukolė ir du anksčiau pražiūrėti elementai – kurie atskleidė naujų detalių apie vieną iš įspūdingiausių evoliucijos istorijos trasformacijų.
Naujausios ekspedicijos į vandenyno gelmes netoli Indonezijos krantų metu mokslininkai aptiko iki šiol neištyrinėtas ekosistemas, kur gyvybė knibždėte knibžda juodžiausioje tamsoje, kone nulinėje temperatūroje ir gniuždančiame slėgyje.
www.thehindu.comtechnologijos.lt
Naujas Genetics and Molecular Biology žurnale publikuojamas darbas leidžia kitaip pažveltgi į Amerikos kontinento apgyvendinimą po paskutiniojo ledynmečio, kai žmonės galėjo atsikraustyti čia iš Azijos per užšąlusį ir išdžiuvusį Beringo sąsiaurį. Nelson Fagundeso ir jo kolegų tyrimų rezultatai parodė, kad tai nebuvo pergalingas maršas į pietus ir rytus, o veikiau lėtas nedidelių šeiminių grupių slinkimas, kurios po vieną užimdavo naujas vietas ir išteklius. DNR analizė parodė, kad pirmųjų Šiaurės Amerikon atsikrausčiusių žmonių grupę sudarė vos 250 asmenų.
NASA išbandė nedidelį modulinį branduolinį reaktorių pavadintą „Kilopower“ ir jis veikia be priekaištų. Specialistai netveria džiaugsmu – naudojant šią technologiją, bus galima aprūpinti energija ilgas kosmines misijas ir Marso tyrinėjimus.
Tyrėjai pademonstravo, kad garso bangomis ore laikomuose lašeliuose galima geriau aptikti kenksmingų sunkiųjų metalų, pvz. švino, gyvsidabrio, taršą. Aptikti netgi mažus šių teršalų kiekius aplinkoje svarbu, nes jie linkę kauptis ir kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Remiantis šia nauja technika bus galima sukurti instrumentus, kuriais vietoje, realiu laiku bus galima atlikti tyrimus.
Garso bangomis vandens lašeliai laikomi ore, taip vanduo išgaruoja ir mėginyje padidėja teršalų koncentracija, kurią galima nustatyti spektroskopu.
1633 metais Galileo Galilei buvo apkaltintas erezija už teiginius, kad Žemė sukasi apie Saulę. Šio teismo protokolas saugiai guli Vatikano slaptajame archyve, drauge su tūkstančiais kitų dokumentų, kurių anksčiausi parašyti dar aštuntajame mūsų eros amžiuje. Bet juose atlikti paiešką sunku, nes reikia skaityti po žodį. Kad palengvintų šią užduotį, tyrėjai sugalvojo skaitmenizuoti lotyniškai parašytus rankraščius į kompiuteriui suprantamą formą. Klasikos tyrėjai ir aukštųjų mokyklų studentai padėjo treniruoti mašininio mokymosi programą, ir tada jau darbo ėmėsi ji, transkribuodama kelis archyvinius puslapius, praneša tyrėjai arXiv svetainėje. Naujoji technika detalesniems tyrimams galėtų atverti ne tik Vatikano, bet ir viso pasaulio archyvus.
SpaceX raketa Falcon iš Canaveralo kyšulio kosmodromo pakėlė ir į labai ištemptą elipsinę orbitą aplink Žemę išsiuntė NASA kosminę observatoriją TESS. Po šia santrumpa besislepiantis pavadinimas Transiting Exoplanet Survey Satellite (Tranzituojančių egzoplanetų apžvalgos palydovas) iš esmės apibūdina tai, ką observatorija veiks – artimiausius bent dvejus metus darys egzoplanetų, praskrendančių prieš savo žvaigždes, apžvalginę paiešką.
www.konstanta.lttechnologijos.lt
Naudojant naujas technologijas, buvo tiksliai apskaičiuota apšvita, paveikusi 1945 metais žuvusius Hirošimoje nuo atominės bombos atakos.