10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–05–14) ()
1: Nepaklusnieji atomai;
2: Gyvybiškai svarbus NASA pranešimas;
3: Krokodiliniai delfinai;
4: Žaismingasis nelokalumas;
5: Paaiškėjo Saulės paslaptys;
6: Paaiškėjo varlių paslaptys;
7: Paaiškėjo klimato paslaptys;
8: Suanglėjusi istorija;
9: Artėjantis žvaigždės vizitas;
10: Didžiausia banga;
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Eksperimentai su ultrašaltais atomais parodo stulbinamus rezultatus: suporuoti atomų debesėliai sinchronizaciaj užtrunka kelias kelias milisekundes. Standartinės teorijos tokio elgesio nepaaiškina.
Kai atomai atšaldomi iki beveik nulio kelvinų, jų savybės drastiškai pasikeičia – jie tampa Bose-Einsteino kondensatu, materijos būsena, kai dalelės praranda savo individualumą ir tegali būti apibūdinamos kolektyviai – kaip vienas kvantinis objektas.TU Wien ultrašaltų atomų debesys tyrinėjami jau daug metų – tai idealūs modeliai daugelio dalelių kvantinės fizikos klausimų tyrimui. Dabar profesorius Jörg Schmiedmayer aptiko įspūdingus bandymo rezultatus, kurių jokia egzistuojanti teorija negali paaiškinti. Kai du ultrašaltų dujų debesėliai sujungiami, jie gali spontaniškai sinchronizuotis, ir osciliuoti idealiu unIsonu vos po kelių milisekundžių. Tai reiškia, kad teks peržiūrėti Bose-Einsteino kondensato aprašymą.
NASA rengiasi pranešti svarbias naujienas apie Jupiterio palydovą Europą ir tai gali reikšti svarbias implikacijas gyvybės paieškoms.
Šiandien, gegužės 14 dieną, 19 valandą Lietuvos laiku agentūra rengiasi aptarti naujausius Jupiterio palydovo Europos duomenų analizės rezultatus, sakoma pranešime.
Renginį bus galima stebėti: NASA Television, Facebook Live, Twitch TV, Ustream, YouTube, Twitter/ Periscope, ir taip pat NASA’s svetainėje.
Kol kas težinoma, kad bus kalbama ne apie kontaktus su žaliais žmogeliukais, o apie Europą.
O tai jau įdomu, nes 2022 NASA planuoja siųsti ten Europa Clipper misiją, kuri skries plačia orbita apie Jupiterį ir praskries arti pro Europą 45 kartus.
Tyrėjai iš Edinburgo universiteto tyrė krokodilomorfų fosilijas, siekdami aptikti trūkstamą krokodilų evoliucijos grandį. Pasak jų, rastą grandį jie pavadino Magyarosuchus fitosi.Žemutinės juros periode egzistavo dvi talatozuchijų šakos: Teleosauroidsir Metriorhynchoids. Pirmoji buvo panaši į dabartinius krokodilus. Metriorhynchoids vystėsi kita kryptimi: jie neturėjo šarvų, o plaukmenimis naudojosi vietoje letenų ir uodegos.
Budapešte muziejuje saugomų fosilijų filogenetinė analizė parodė, kad jos priklauso tarpinei rūšiai Magyarosuchus fitosi. Mokslininkai išsiaiškino, kad Magyarosuchus fitosi naudojosi tiek plaukmenimis, tiek ir lanksčiais šarvais.
Šios fosilijos suteikia unikalią galimybę sužinoti,kaip krokodilai evoliucionavo į delfinines ir bangininines formas prieš maždaug 180 milijonų metų.
BIG Bell Test grupė eksperimentiškai patvirtino gamtos dėsnių nelokalumą, panaudodama naršyklinio žaidimo duomenis. Mokslininkų sukurtame žaidime dešimtys tūkstančių žaidėjų sugalvodavo atsitiktinių skaičių sekas, kuriso paskui buvo naudojamos eksperimente. Taip buvo galima išvengti „slaptų parametrų“ įtakos atsitiktinių skaičių generatoriui ir labai didele tikimybe patvirtinti dėsnių nelokalumą.
Lokalumo principas, kurį 1935 metais pasiūlė Einsteinas su Podolskiu ir Rozenu, tvirtina, kad eksperimento rezultatus gali paveikti tik arti jo esantys objektai
Saulėje medžiaga juda dėl žvaigždės sukimosi, dėl konvekcijos ir dėl turbulencijos. O dabar nustatyta, kad dideliais masteliais medžiaga teis pusiauju dar ir sukasi sūkuriais – vadinami Rossby bangomis, – susilpninančiais konvekciją ir turbulenciją.
Ilgai buvo spėliojama, kad jos egzistuoja ir Saulėje, bet tik dabar pavyko šį judėjimą užfiksuoti vienareikšmiškai.
Konstanta.ltwww.nature.comtechnologijos.lt
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tyrėjai užfiksavo spartų medvarlių ir kitų amfibijų nykimą Centrinėje Amerikoje. Nerimas dar išaugo, kai herpetologai išsiaiškino, kad amfibijų populiacijos nyksta visame pasaulyje, o kai kurios rūšys išnyko visiškai. Tik 1998 metais nustatyta, kad žuvimą sukelia Batrachochytrium dendrobatidis (Bd) grybelis, pažeidžiantis odą ir sukeliantis širdies sustojimą. Tačiau jo kilmė liko nežinoma.
Anksčiau žinotos keturios Bd atmainos; Europos, Afrikos, ir Brazilijos ir ketvirtoji — labiausiai užkrečiama ir lengvai plintanti, kuri randama visur. Nauja analizė, atlikta su 177 mėginiais iš viso pasaulio, padėjo aptikti penktąją Pietų Korėjos varlėse gyvenančią liniją. Šių mėginių genetinė diversifikacija buvo didžiausia, tai rodo, kad ji buvo kitų linijų pradininkė. Remdamiesi mutacijų sparta, tyrėjai mano, kad po visą pasaulį paplitusi genetinė linija susiformavo prieš 50 – 120 metų.
Senovinių uolienų Arizonos dykumoje kernai užfiksavo reguliarų Žemės orbitos pokytį, pasikartojantį kas 405 000 metų, lemiantį natūralią klimato kaitą. Astrofizikai seniai kėlė hipotezę, kad toks ciklas egzistuoja, remdamiesi dangaus kūnų mechanika, bet naujojo tyrimo autoriai rado pirmuosius patikrinamus fizinius įrodymus. Jie rodo, kad ciklas stabiliai vyksta šimtus milijonų metų, nuo laikų kol dar nebuvo dinozaurų iki pat dabar. Tyrimas svarbus ne tik klimatologijai, bet ir supratimui apie Saulės sistemos vystymąsi.
Mokslininkai aptiko asteroidą, susidariusį Saulės sistemos formavimosi pradžioje kažkur arčiau centrinio šviesulio ir galiausiai nuklydusį už milijardų kilometrų, toli už Neptūno orbitos, pranešė astronomai.
Šis įdomus kosminis vienišius yra pirmasis anglies turtingas asteroidas, aptiktas Kuiperio juosta vadinamoje srityje, kurioje skrieja daug iš ledo sudarytų objektų, sakoma žurnale „The Astrophysical Journal Letters“ paskelbtame straipsnyje.
Iš šio dangaus kūno sudėties galima spręsti, kad jis veikiausiai susiformavo Saulės sistemos vidinėje srityje, galbūt tarp Marso ir Jupiterio orbitų esančioje asteroidų juostoje, o vėliau nuskriejo į pakraštį, nurodė tyrėjai.
http://www.eso.orgtechnologijos.lt
Anksčiau manyta, kad nykštukinė žvaigždė Gliese 710 su Saulės sistema susidurs po 1,36 milijonų metų. Nauji tyrimai parodė, kad tai įvyks kiek anksčiau — po 1,29 milijonų metų.
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Pietų vandenyne šalia Campbello salos, maždaug už 700 km piečiau Naujosios Zelandijos esantis plūduras užfiksavo rekordiškai aukštą, gigantišką 23,8 metrų bangą. Ankstesnis, 2012 metais šalia Tasmanijos užfiksuotas rekordas pagerintas daugiau nei metru.
Tyrėjai mano, kad audros bangų aukštis galėjo viršyti 25 metrus, bet kadangi Saulės energiją naudojantis plūduras veikia ne nuolat – veikia 20 minučių kas 3 valandas – aukštesnės bangos neužfiksuotos.
Bangos aukštis svarbus ne vien dėl sportinio intereso. Ši vandenyno dalis yra „jėgainė“ po visą planetą sklindančių teliuskuojančių bangų, plintančių po visą planetą ir veikiančių gretimų regionų bangavimo ir orų sąlygas.