10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–06–04) ()
1: Dalelė, kurios neturėtų būti;
2: GMO praregėjimas;
3: Elektringa tamsioji materija;
4: Plastiškoji keramika;
5: Intelekto genai;
6: Nesama papildų nauda ir žala;
7: Atominė baterija;
8: Dirbtiniai nervai;
9: Biomasės kitimai;
10: Pleiskanoti dinozaurai;
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai gavo kol kas tvirčiausius vadinamųjų sterilių neutronų, nekliudomai sklindančių per materiją, įrodymus.
Šių paslaptingųjų dalelių užuominos gautos dar praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje Liquid Scintillator Neutrino Detector(LSND) eksperimentu. Bet per daug paieškų metų mokslininkams nepavyko gauti jokių kitų jų egzistavimo įrodymų, o daugelis eksperimentų prieštaravo seniesiems rezultatams. Nauji, MiniBooNE ir Fermilab eksperimentų rezultatai, panašu, rodo sterilių neutrinų egzistavimą.. Naujame arXiv patalpintame dokumente trūkstami neutrinai aprašyti turėtų sudominti fizikus.
Po ne vieno dešimtmečio tyrimų ir pastangų, GM ryžiai, kuriuose yra nuo aklumo vaikus apsaugančio vitamino A, patvirtinti naudojimui JAV. Ar tai paskatins tokį žingsnį žengti ir kitus?
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Spėjama, jog pavyko užfiksuoti tamsiosios materijos poveikį - netikėta, bet ji gali turėti elektrinį krūvį
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Nors ir stipri, didžioji dalis keramikos lengvai skyla net nuo nedidelių įtempimų – nebent būtų veikima aukštos temperatūros. Aukštos temperatūros reikia ir struktūrinių keramikos komponentų gamybai vadinamuoju sukepinimu, kai medžiagos milteliai sulimpa į tvirtą masę.
Tai itin sudėtinga, gaminant atsparias karščiui ir veikiančias plačiame temperatūrų diapazone keramines variklių menčių dangas. Nature Communications publikuotame straipsnyje pirmą kartą demonstruojama, kad elektriniu lauku veikiant besiformuojančią itriu stabilizuoto cirkonio (YSZ) keramiką, tipiškai naudojamą apsaugai nuo karščio,ši medžiaga tampa beveik tokia pati plastiška, kaip metalas kambario temperatūroje. Be to, inžinieriai galėjo pastebėti įtrūkimus greičiau, nes jie pradėjo pamažu formuotis vidutinėje temperatūroje, o ne aukštoje – taip atsiranda laiko išgelbėti struktūrą.
Purdue universiteto tyrėjų panaudotas būdas gali padėti išvengti stipriai apkrautos keramikos trapumo, ir taip bus galima kurti atsparesnes struktūras, tokias,kaip pavyzdžiui orlaivių variklių menčių dangos ir dantų implantai.
Kaip žmonės tapo tokie protingi? Prieš daugiau nei 3 milijonus metų įvykęs atsitiktinis mūsų protėvių genomo pokytis lėmė trigubai didesnių mūsų smegenų užaugimą.
David Haussler iš Kalifornijos universiteto Santa Cruze su kolegomis lygindamas žmonių ir beždžionių smegenų vystymąsi, aptiko vieną esminį skirtumą. Žmonių smegenų augimą valdo, beždžionėse nerastas NOTCH2NL genas.
Tolesni tyrimai parodė, kad NOTCH2NL kontroliuoja smegenų ląstelių skaičių. Jis pavėlina kamieninių ląstelių transformaciją į smegenų ląsteles, tad pasidalinti ir išaugti spėja daugiau kamieninių ląstelių, galiausiai virstančių smegenų ląstelėmis.
Lygindami žmonių ir kitų primatų genomus, tyrėjai nustatė, kad NOTCH2NL pasirodė prieš 3–4 milijonus metų. Jis atsirado dėl itin reto genomo pokyčio.
Atlikę 113 medicininių tyrimų metaanalizę, Kanados mokslininkai paneigė paplitusį įsitikinimą aktyvių maisto priedų nauda. Mokslininkai išsiaiškino, kad populiariausi vitaminai ir mineralai širdies kraujagyslių sistemos susirgimų ir ankstyvos mirties rizikos niekaip neveikia. Aptiktas tik folio rūgšties teigiamas poveikis – sumažėjusi insulto rizika.
Mokslininkai rekomenduoja nerimaujantiems dėl kai kurių maisto medžiagų trūkumo, sveikiau ir subalansuotai maitintis, vartojant daug vaisių, daržovių ir riešutų — aišku, jei nesate alergiškas šiems produktams.
Radioaktyvias medžiagas naudojančios baterijos žinomos daugiau nei šimtmetį, bet jų suteikiamą galią paprastai užgožia šių įtaisų gabaritai
Tačiau naujasis energijos šaltinis, kuriame apjungiama naujoviška struktūra ir nikelio izotopas, teigia dešimt kartų daugiau galios, nei analogiško dydžio elektrocheminis elementas.
Elektrocheminiai elementai gali būti didelės galios, tačiau jie veikimo trukmė nėra jų stiprioji pusė. Tuo tarpu branduoliniu skilimu paremtų energijos šaltinių veikimo trukmė paremta ne cheminiu reaktingumu, o branduoliniu skilimu, todėl jų trukmė matuojama ne valandomis ar dienomis, o dešimtmečiais ar net šimtmečiais.
Vadinamosios betavoltinės baterijos sukurtos 1913. Jų veikimas paremtas ne išskiriama šiluma, o beta dalelėmis, išmušančiomis elektronus iš kitų medžiagų.
Naujasis prietaisas pagamintas iš betaradioaktyvaus nikelio-63 izotopo ir specialių puslaidininkių diodų, vadinamų Schottky barjeru, sluoksnių.
Šis barjeras išlaiko srovės tekėjimą viena kryptimi.
Optimalus kiekvieno sluoksnio storis yra vos 2 µm, tad tyrėjai galėjo išspausti didžiausią įtampą iš kiekvieno izotopo gramo.
Nikelio–63 pusinio skilimo periodas kiek daugiau nei 100 metų, tad iš vieno gramo tokios optimizuota sistemos išgaunama 3300 mWh energijos: tai dešimt kartų daugiau, nei tipiškas elektrocheminis elementas.
Tokių elementų naudojimas širdies stimuliatoriuose būtų daug paprastesnis ir saugesnis už dabartinių – nebereikėtų atlikti elementų keitimo operacijų.
Tyrimas publikuotas Diamond and Related Materials.
Protezai gali greitai teikti visai kitokį pojūtį, nes tyrėjai sukūrė naujo tipo dirbtinį nervą, galintį justi lytėjimą, apdoroti informaciją ir bendrauti su kitais nervais panašiai, kaip ir mūsų kūno nervai. Būsimose versijose planuojama pridėti tekstūros, padėties, slėgio jutiklius, kas galėtų dramatiškai pagerinti dirbtines galūnes naudojančių žmonių – o kada nors ir robotų – jutimus ir sąveiką su aplinka.
Nuo žmonių civilizacijos pradžios, Žemėje gyvybės sumažėjo per pusę. Tai – vienas iš stulbinančių nuodugniausio iki šiol pasaulinio gyvų organizmų masės surašymo faktas.
www.newscientist.comtechnologijos.lt
Abejotina šlovė: varno dydžio, ketursparnis Microraptor atstovas paliko seniausias žinomas pleiskanas.
Ant prieš 120 milijonų metų gyvenusių trijų rūšių plunksnuotųjų dinozarų – Beipiaosaurus,Sinornithosaurus ir minėto Microraptor – ir primityvaus paukščio Confuciusornis kaulų tyrėjai aptiko mažas fosilizuotas odos plokšteles, rašoma Nature Communications. Visi keturi padarai gyveno Juros periodu (prieš 65 – 200 milijonus metų), ir visi keturi turėjo pleiskanų, rašoma straipsnyje.
„Tai yra vienintelės žinomos pleiskanų fosilijos“, pabrėžė pagrindinė straipsnio autorė, paleobiologė Maria McNamara, iš Korko universiteto koledžo (Airija). „Lig šiol nebuvo dinozaurų odos lupimosi įrodymų“.