10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–06–11) ()
1: Gyvybingasis Smalsutis;
2: Nebemirtinos metastazės;
3: Nauji G objektai;
4: Dirbtiniai prionai;
5: Švilpiantys Jupiterio žaibai;
6: Bitės supranta „nieką“;
7: Pirmieji pėdsakai Žemėje;
8: Pigus anglies dvideginis iš oro;
9: Šylantis Mėnulis;
10: Keistoji spermatozoido paslaptis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią savaitę tyrėjai pranešė, kad NASA Curiosity marsaeigis 3,5 milijardų metų amžiaus uolienose aptiko gyvybės statybinius blokus – organines molekules. Šie rezultatai dar nėra gyvybės įrodymas, bet tokios galimybės atmesti negalima.
Taip pat aptikti sezoniniai metano lygio svyravimai irgi gali būti biologinės kilmės. Tačiau, kaip dažniausiai būna, dar reikės atlikti daugiau tyrimų.
Sunkiai krūties vėžiu, kurio metastazės jau buvo pasklidusios po visą kūną, serganti moteris pasveiko. Medikai džiaugiasi nauju gydymo metodu, padėjusiu suteikti daugiau galios pacientės imuninei sistemai įveikti piktybinius darinius.
www.newscientist.comtechnologijos.lt
Šalia Paukščių Tako centrinės supermasyvios juodosios bedugnės astronomai aptiko kelis paslaptingus G objektus. Jie atrodo kaip dujų debesys, tačiau elgiasi kaip žvaigždės.
Pirmasis G-objektas užregistruotas 2004 metais, antrasis – 2012 m. Iš pradžių astronomai manė, kad tai galaktikos centre dažnai pasitaikantys dujų debesys, tačiau struktūrai prisiartinus prie juodosios bedugnės, paaiškėjo, kad taip nėra – Šaulio A* jų nesudraskė. Dabar Kalifornijos universiteto Los Andžele astronomų grupei, kuriai vadovauja Anna Ciurlo, pasinaudojant Havajų Keck observatorijos 12 metų rinktais duomenimis ir apdorojus jas OSIRIS-Volume Display programa, pavyko gauti trimatį galaktikos centro vaizdą ir išskirti jame G-3, G-4, G-5.
Ciurlo grupės manymu, tai gali būti labai didelės, išsipūtusios žvaigždės, susidariusios, JB traukai sudaužus dvi žvaigždes.
Neteisingai susilankstę baltymai – prionai – gali sukelti įvairias ligas, tarp kurių ir nervų degeneracinės ligos. Tačiau jas tyrinėti labai sudėtinga, nes laboratoriniuose gyvūnuose prionai susidaro ir plinta kitaip, nei žmonėse. Todėl pirmą kartą laboratorijoje susintetintas žmogaus prionas yra itin svarbus žingsnis šių ligų tyrimui ir gydymo paieškoms.
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Pirmieji žaibavimo Jupiteryje įrodymai buvo aptikti beveik prieš 40 metų. Žaibų kuriamą platų, vadinamąjį atmoferinį, radiobangų spektrą 1979 metais aptiko NASA& Voyager 1 zondas.
Astronomai pavadino jį „švilpukais“, nes jų tonas primena besileidžiant švilpimo garsą.
Jupiterio žaibus mokslininkai tyrinėja, naudodami apie planetą milžinę skriejančio NASA Juno zondo duomenis.
Tyrėjams pavyko užfiksuoti daugiau nei 1600 sužaibavimų, beveik 10 kartų daugiau, nei Voyager 1. Mokslininkų užfiksuotas 4 žaibų per sekundę dažnis šešis kartus didesnis, nei užfiksavo Voyager 1.
Anksčiau manyta, kad Jupiterio žaibai gerokai skiriasi nuo vykstančių Žemėje – atsižvelgiant į esminius Jupiterio ir Žemės atmosferų skirtumus, toks žaibų panašumas stulbina.
Ne vien žmonės geba operuoti tokiomis abstrakčiomis matematikos koncepcijomis, kaip neegzistavimas. Naujas tyrimas rodo, kad bitės, kaip ir dar kelios gyvūnų rūšys, supranta, kad nulis yra mažiau, negu 1.
Delfinai, pilkosios afrikinės papūgos ir nežmoginiai primatai „nulio“ sąvoką supranta, tačiau tyrėjai apstulbo, kai paaiškėjo, kad šią koncepciją suvokia ir bitės, turinčios mažiau negu vieną milijoną neuronų – žmogaus smegenyse jų yra ~86 milijardai.
Mokslininkai paruošė dvi kortele, kuriuose buvo pavaizduotos simbolių, – pavyzdžiui trikampių ir apskritimų – rinkiniai. Tada, naudodami saldėsių atlygį, išdresavo grupę bičių rinktis kortelę su mažesniu simbolių skaičiumi. Tada bitėms buvo parodytos kortelės, kur viena buvo tuščia, o kitoje simbolių buvo. Bitės be jokio išankstinio dresiravimo dažniau skrido prie tuščios kortelės, taip parodydamos, kad supranta, jog „nulis“ yra skaičius, mažesnis už kitus.
www.livescience.com technologijos.lt
Nors nežinia, kokie konkrečiai gyvūnai paliko pirmuosius galūnių atspaudus mūsų planetoje, tačiau jie buvo įspausti prieš 551 – 541 milijonus metų ediakaro epochoje. Tai – šimtais milijonų metų anksčiau, nei po Žemę, maždaug prieš 245 milijonus metų, ėmė laigyti dinozaurai. Naujasis tyrimas rodo, kad gyvūnams primityvios „rankos“ ir „kojos“ išsivystė anksčiau, nei manyta.
Keistai atrodantį pėdsaką sudaro dvi eilės įspaudų. Pėdsakai rasti Dengying formacijoje Yangtze tarpeklio apylinkėse Kinijos pietuose.
Išmokę anglies dvideginį imti iš oro ir gaminti iš jo sintetinį kurą, turėtume puikų sprendimą kovai su klimato kaita: užuot skleidę vis daugiau iškastiniame kure užkonservuoto CO2, galėtume tas pačias CO2 molekules naudoti vėl ir vėl. Bet tokia technologija brangi — šviežiais duomenimis, viena tona taip išgauto CO2 kainuotų ~$600. Naują tyrimą pristatantys mokslininkai teigia, kad ši kaina gali nukristi iki mažiau nei $100 už toną — taip sintetinis kuras galėtų tapti realybe tokiose vietose, kaip Kalifornija, kur remiamas mažo anglies pėdsako kuras.
Esant tokiai CO2 išskyrimo iš oro kainai, sintetinis kuras kainuotų ~$1 už litrą.
www.sciencemag.orgtechnologijos.lt
Nuo 1971 iki 1977metų, Apolono programos mokslininkai, atlikdami eksperimentus Mėnulyje, pastebėjo, kad mūsų palydovo paviršius paslaptingai šyla. Bet 1974 ir naujesni duomenys pradingo, ir keistasis šiltėjimo fenomenas liko neišaiškintas.
Dabar Teksaso technikos universiteto tyrėjai tuos duomenis rado ir atkūrė – ir išsiaiškino, kad šiltėjimą sukėlė patys žmonės.
Spermatozoidų reikalai pastaruoju metu liūdni – ejakuliato koncentracija mąžta, namų ūkyje naudojamos priemonės jiems kenkia, o dar mokslininkai sukūrė dirbtinę versiją, kuri vieną dieną gali pakeisti mažuosius mūsų draugus.
Lyg to dar nebūtų gana, spermatozoiduose atrasta visiškai nauja struktūra, kuri gali turėti įtakos viskam – nuo nevaisingumo iki persileidimų ir apsigimimų. Jei pamenate biologijos pamokas, gal prisimenate ir tai, kad centriolė yra ląstelės citoplazmos struktūra, padedanti ląstelei dalintis.
Toledo universiteto tyrėjai atrado, kad spermatozoiduose yra antra papildoma centriolė, pasižyminti keistomis savybėmis.
Kad susiformuotų centrosoma – ląstelės centras ir pagrindinė dalijimosi struktūra, dėl kurios ląstelei dalijantis, dukterinėse ląstelėse taisyklingai pasiskirsto chromosomos, – reikia dviejų centriolių. Kiaušinėlyje centriolės nėra, ir iki šiol buvo manoma, kad iš spermatozoido gauta centriolė pasidalija.
Tačiau paaiškėjo, kad ji visą laiką buvo prieš akis, tiesiog jos struktūra ir baltymų sudėtis visiškai skyrėsi nuo „įprastos“ centriolės ir mokslininkai jos nepastebėjo.