10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–06–18) ()
1: Spartėjančiai tirpstanti Antarktida;
2: Marso dulkės;
3: Mediniai superkondensatoriai;
4: Naujoji fotosintezė;
5: Kiauros juodosios bedugnės;
6: Kosminių spindulių atplūdis;
7: Tolimoji radiogalaktika;
8: Stanfordo apgaulė;
9: Lyties jungtukas;
10: Vaikštančios varlės (video);
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prognozės todėl ir taip vadinamos, nes kinta. 2007 metais oficialus vertinimas buvo, kas per ateinantį šimtmetį Antarktidoje ledo nesumažės. 2012 jau buvo aišku, kad Antarktidojeledo jau mažėja. O nuodugniausias ir naujausias tyrimas rodo, kad ledo praradimo tempas paspartėjo trigubai.
„Buvo staigus paspartėjimas, beveik pusė viso ledo netekta per pastaruosius penkis metus,” sako Andrew Shepherd iš Leedso universiteto, vienas iš 84 studiją atlikusių tyrėjų. „Ateities prognozės dabar jau skiriasi nuo buvusių.”
Antarktidos indėlis į jūros lygio kilimą vis dar mažas: vos 7,6 milimetrai nuo 1992 iki 2017. Nerimą kelia ledo netekimo spartos didėjimas.
NASA tikisi, kad jos marsaeigis Opportunity ištvers vieną iš galingiausių Marso dulkių audrų. Daugiau nei 35 milijonus kvadratinių kilometrų apėmusi birželio 10 dieną prasidėjusi audra užklojo Opportunity marsaeigį. Dėl energijos trūkumo išsijungęs 15 metų amžiaus marsaeigis lauks, kol Marso vėjai nuvalys dulkes nuo jo fotovoltinių elementų. O kol kas NASA pasinaudos audra kaip dar viena galimybe daugiau sužinoti apie sąlygas Marse.
Didžioji dalis Žemės gyvybės fotosintezei naudoja regimą raudoną šviesą, bet naujai atrastas tipas naudoja artimą infraraudonąją šviesą. Ši fotosintezė aptikta cianobakterijose, augančiose tokiose sąlygose kaip bakterijų dangos Jeloustoune ir Australijos paplūdimių sukietėjusiose nuosėdose.
Šis atradimas keičia mūsų supratimą apie fotosintezės pagrindinį mechanizmą ir gali tekti perrašyti vadovėlius.
Be to, jis galėtų padėti ieškoti nežemiškos gyvybės ir kurti efektyvesnius augalus, kurie pasinaudotų ilgesnėmis šviesos spektro bangomis.
Mokslininkai sukūrė naujos kartos labai pigų ir visiškai ekologišką superkondensatorių: tai gali būti naujas proveržis energetikoje. Mokslininkai iš Kinijos mokslo ir technologijų universiteto atrado naują procesą, kuris yra pigus ir ekologiškas. Jo metu yra naudojama nanoceliuliozė – pagrindinė medienos plaušo dalis, kuri sustiprina medienos ląstelių sieneles. Kai medžiaga ekstrahuojama laboratorijoje, formuojasi stabilus, labai porėtas tinklas, kurį oksiduojant, susidaro vienodo pločio ir ilgio labai tiksliai orientuotų celiuliozės nanofibrilių mikroporinis hidrogelis, iš kurio galima gaminti superkondensatorius.
www.sciencedaily.comtechnologijos.lt
Leuveno katalikiškojo universiteto Belgijoje mokslininkai pasiūlė naują teoriją, teigiančią, kad juodosios bedugnės iš esmės yra kirmgraužos, koridoriai į kitas visatas.
journals.aps.orgtechnologijos.lt
Užfiksuotas heliosferos pasikeitimas perspėja, kad artimiausiais metais turėtų reikšmingai pasikeisti Žemę pasiekiančių kosminių spindulių srautai.
iopscience.iop.orgtechnologijos.lt
Astronomai užfiksavo kol kas tolimiausią radiogalaktiką: ji egzistavo rejonizacijos epochos pabaigoje. Radinys padės daugiau sužinoti apie galaktikų formavimąsi ir evoliuciją, o taip pat ankstyvojoje Visatoje vykusius procesus.
Radiogalaktikos, kurių raudonasis poslinkis z>6 yra itin įdomios, nes ryškios ir turinčios didelį raudonąjį poslinkį radiogalaktikos laikomos masyvių elipsinių galaktikų pirmtakėmis. Jos teikia informaciją apie procesus, vykusius rejonizacijos epochoje.
Psichologijos profesorius Philipas Zimbardo, pagarsėjęs savo 1971 Stanfordo Kalėjimo eksperimentu, pateikė paskutinę pamoką apie blogį. Žymiojo eksperimento metu studentai buvo suskirstyti į kalinių ir prižiūrėtojų grupes ir laikomi Stanfordo universitete įrengtame improvizuotame kalėjime. Nauji duomenys rodo, kad eksperimente galėjo būti itin didelių trūkumų.
Eksperimento dalyviai agresyviais prižiūrėtojais tapo ne savaime. Profesorius Philip Zimbardoskatino prižiūrėtojus elgtis „kietai“. Be to, kai kutių kalinių protrūkius sukėlė ne kalėjimo trauma. Vienas studentas „kalinys“ sakė, kad suvaidino nervinį priepuolį, norėdamas pasitraukti iš eksperimento ir ruoštis egzaminams.
Eksperimente Zimbardo sumokėjo devyniems dalyviams, kad jie prisiimtų kalinio vaidmenį, o kitiems devyniems prižiūrėtojų. Dvi savaites turėjusį trukti eksperimentą po šešių dienų įtikino nutraukti Zimbardo mergina, išvydusi prastas sąlygas.
Šis eksperimentas naudotas pademonstruoti, kaip situacijos ir paskirti vaidmenys gali atskleisti blogąsias žmogaus puses ir juo naudojosi psichologai ir istorikai, bandę suprasti žmonių brutalumo kilmę nuo Holokausto iki Abu Ghraibo kalėjimo.
Bet nauji atradimai gali visa tai pakeisti.
Niujorko universiteto psichologijos ir neurologijos profesorius Jay Van Bavel parašė: „Apibendrinant, konformizmas nėra natūralus, aklas ir neišvengiamas. Zimbardo ne tik giliai klydo dėl to — jo vieši komentarai privertė milijonus žmonių klaidingai priimti šį netikrą Stanfordo Kalėjimo eksperimento naratyvą.“
Pelėse aptiktas jungiklis šalia geno, lemiančio embriono vyriškų kūno dalių vystymąsi. Šis atradimas gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės, turėdami vyriškas chromosomas,gimsta mergaitėmis, o šis metodas, kuriuo šis „jungiklis“ atrastas, gali padėti aptikti panašius įvairių ligų DNR jungtukus.
Šiaip jau, visi žmonių embrionai išsivystytų į mergaites, bet Y chromosomos genas SRY pakeičia ankstyvąjį vystymąsi, ir sukelia sėklidžių, varpos ir kitų vyriškų bruožų formavimąsi. Šis genas netiesiogiai įjungia kitą geną – Sox9, kuris pradeda sėklidžių formavimąsi. Nors biologai seniai žinojo, kad vienas ar daugiau jungiklių įjungia Sox9, tačiau nežinojo, būtent kuris yra svarbiausias. Genome yra apie 1 milijoną jungiklių, kontroliuojančių beveik 21 000 genų. Šios trumpos DNR atkarpos yra įsitaisiusios šalia geno ir veikia kaip nusileidimo aikštelės baltymams, įjungiantiems ar išjungiantiems geną.
Varlės ir rupūžės šuoliuoja,plaukioja, kopinėja ir netgi sklando. Bet keturios keistos varliagyvių rūšys turi visiškai nevarlišką bruožą: jos vaikšto. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kaip jos tai daro.