10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–02) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas eksperimentas rodo, kad alkoholizmas iki šiol buvo tiriamas netinkamai: kodėl vieni tampa priklausomi nuo alkoholio, o kiti – ne?
science.sciencemag.orgtechnologijos.lt
Hiustono universiteto ir Kalifornijos technologijos instituto tyrėjai pranešė sukūrę nebrangų hibridinį katalizatorių, kuriuo galima nebrangiai skaidyti vandenį ir šis būdas gali būti nesunkiai komercializuotas.
Daugumoje vandens skaidymo sistemų naudojami du katalizatoriai, vienas atskelia vandenilį, o kitas išskiria deguonį. Naujasis geležies ir dinikelio fosfido katalizatorius, kuriuo padengiamas dabar naudojamas Renėjaus nikelis – „nikelio putos“, – atlieka abi funkcijas.
Tyrėjai teigia, kad jis gali dramatiškai sumažinti vandenilio gavimo iš vandens energijos sąnaudas.
Dabar daugiausiai vandenilio pagaminama, naudojant metano reformingą ir gazifikuojant anglis. Šie metodai palieka didelį anglies pėdsaką, vandenilį gaunant iš vandens naudojami brangūs platinos grupės metalų katalizatoriai.
UNSW Sidnyje ir Turkijos Ege universiteto tyrėjai laboratorijoje pagamino medžiagas, kurių savybės analogiškos tarpžvaigždinėms dulkėms ir panaudojo šiuos rezultatus, įvertindami „kosminių riebalų“ kiekį Paukščių Take.
Įvairiose organinėse medžiagose yra anglies, kuri, manoma, būtina gyvybei. Tačiau jos tikslus kiekis nežinomas ir tik pusė randama tarp žvaigždžių gryna forma. Likusi yra chemiškai susijungusi į dvi pagrindines formas, panašią į riebalus (alifatinę) naftalininę (aromatinę).
UNSW / Ege komanda pamėgdžiojo organinių molekulių formavimąsi iš anglies žvaigždžių, anglies turinčią plazmą žemoje temperatūroje išplėsdami vakuume. Gauta medžiaga buvo surinkta ir išanalizuota. Magnetiniu rezonansu ir spektrokopija jie nustatė, kaip stipriai medžiaga sugeria infraraudonuosius spindulius, alifatinės anglies markerius.
Paaiškėjo, kad vienam milijonui vandenilio atomų tenka apie 100 riebiosios anglies atomų, o tai atitinka nuo ketvirčio iki pusės visos žinomos anglies. Paukščių Take tai yra maždaug 10 milijardų trilijonų trilijonų tonų riebios medžiagos.
Dabar komanda nori nustatyti naftalininės anglies kiekį, ką laboratorijoje atlikti bus dar sunkiau. Tvirtai nustatę abiejų tipų anglies kiekius dulkėse, jie galės tiksliai pasakyti, kiek šio elemento prieinama gyvybei kurti.
Astronomai gavo už 113,4 parsekų (370 šviesmečių) oranžinės nykštukės dulkių diske besiformuojančios planetos atvaizdą.
Žvaigždė vadinasi PDS 70 ir astronomai seniai įtarė, kad apie ją skrieja planeta. Jie pavadino ją PDS 70b.
Astronomams keletą protoplanetinių diskų yra pavykę aptikti, ir net gauti jų spektro duomenis.
Bet iš tikrųjų nufotografuoti gimstančią planetą ne taip lengva.
PDS 70 buvo geras kandidatas tokiems tyrimams. Jos protoplanetinis diskas didelis, apie 130 astronominių vienetų (Kuiperio juosta yra vos už 50 a.v.).
Tačiau vis viena reikėjo naudoti specialaus planetų paieškos instrumento SPHERE koronografą ir poliarizacinius filtrus.
Protoplanetinio disko plyšyje aptikta planeta kelis kartus didesnė už Jupiterį, nuo žvaigždės nutolusi per 22 a.v., tai yra, kiek toliau, nei Uranas nuo Saulės. Jos metai trunka 120 Žemės metų, o jos paviršiaus temperatūra – apie 1200 kelvinų.
Nors ji nėra potencialiai gyvenama, tokia, besiformuojanti planeta yra pirmoji kuri buvo patvirtinta, kaip tokia, o tai svarbu visai planetologijai.
2013 metais, analizuojant palydovų duomenis, Rytų Antarktidos plokščiakalnyje tarp Argus kupolo ir Fuji kupolo buvo nustatytos išsibarsčiusios itin šalto oro kišenės — temperatūros čia nusileisdavo iki minus 93 laipsnių pagal Celsijų.
Tačiau nauja tų pačių duomenų analizė rodo, kad tinkamomis sąlygomis šios temperatūros gali nukristi iki beveik -100 °C, o tai ko gero žemiausia Žemėje galinti natūraliai susidaryti temperatūra, skelbia naujai išnagrinėję duomenis tyrėjai.