10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–09) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Virgin Galactic kompanija su Italijos aerokosminėmis kompanijomis Sitael ir Altec pasirašė dar nepastatyto kosmoso uosto Grottaglie naudojimo sutartį. Virgin Galactic klientais bus tiek kosmoso turistai , tiek ir Italijos kosmos agentūra
Virgin Galactic planuoja organizuoti suborbitinius skrydžius kosmoso turistams, mokslo misijoms ir iškelti nedidelius palydovus. Tam ji sukūrė ir pagamino suborbitinį kosmoplaną SpaceShipTwo. Iš pradžių WhiteKnightTwo lėktuvas nešėjas kosmoplaną iškelia į 15 kilometrų aukštį, kur atsiskyręs, jis savo varikliais pakyla virš Karmano ribos (sutartinė kosmoso riba 100 km aukštyje), o paskui grįžta į kosmodromą.
Antrasis VSS Enterprise serijos kosmoplanas sklendimo režimu buvo išbandytas 2016 metų gale, o 2018 metų balandį savo varikliais pasiekė viršgarsinį greitį
RKK „Energija“ metinėje ataskaitoje rašoma, kad korporacijos specialistai ėmėsi kosmonautų išsilaipinimui mūsų planetos palydove skirto nusileidimo ir pakilimo modulio kūrimo darbai. Į orbitą apie Mėnulį jis bus nugabentas supersunkiosios klasės raketa nešėja.
Remiantis pateiktais duomenimis, kosminio aparato elementus iš pradžių planuojama nugabenti į būsimą orbitinę stotį Lunar Orbital Platform — Gateway, skriesiančią apie Mėnulį. Kol kas jos išvaizda galutinai nenustatyta, o projekte dalyvaujančių šalių, visų pirma RF, dalyvavimo mastas gali keistis.
Generation Orbit Launch Services atliko pirmuosius darbinius hipergarsinės raketos–nešėjos GOLauncher1 bandymus. Kol kas bandomas natūralaus dydžio prototipas.
Floridoje atlikti testai tapo svarbiu žingsniu link visavertės raketos eksploatacijos.
GOLauncher1 turėtų suteikti naujas suborbitinių tyrimų atlikimo galimybes. Raketa-nešėja galėtų gabenti įvairiausią įrangą, skirtą tyrimams mikrogravitacijoje.
Raketą-nešėją paleisti planuojama iš lėktuvo Gulfstream III
Ieškodama naujų augalus ir mikrobus energija aprūpinančių „šviesą valgančių“ baltymų, po beveik 50 metų mokslininkų komanda aptiko pirmąjį naują tokį junginį — Galilėjos jūros dugne.Šis netikėtas atradimas gali padėti tyrėjams geriau suprasti, kaip mikrobai jaučia šviesą, ir tai gali paskatinti naujus su šviesa susijusius tyrimus ir duomenų saugojimo technikas.
Daugelis organizmų naudoja šviesai jautrius baltymus saulės energijos kaupimui. Kai kurie naudoja chlorofilą fotosintezei, kiti naudoja rodopsinus. Geriausiai žinomas rodopsinas, esantis mūsų akių tinklainės stiebeliuose, kur padea matyti prietemoje. Bet kita rodopsino forma padeda mažiems organizmams, tokiems kaip dumbliai ir bakterijos absorbuotos šviesos energiją paversti chemine.
Ieškodami antrojo tipo rodopsino Galilėjos jūros DNR pavyzdžiuose, mokslininkai atrado visiškai naują šviesą valgantį baltymą, kurį pavadino heliorodopsinu.
Nors naujojo baltymo DNR panaši į cheminę energiją kuriančio rodopsino, apie heliorodopsino veikimą mokslininkai žino mažai. Jie spėja, kad šis rodopsinas panašus į esantį mūsų akyse, tai yra, šviesą jaučiantis. Tačiau vieną dalyką jie žino užtikrintai: šio baltymo pilna visur, bakterijose, dumbliuose, archėjuose ir netgi virusuose dirvoje ir visuose didesniuose vandens telkiniuose Žemėje. Naujoji baltymų šeima rasta netgi bakterijose ir mikroorganizmuose, apie kuriuos iki šiol nežinota, kad jie jaučia šviesą.
Šviesai jautrų baltymą galima panaudoti visur – nuo duomenų kaupyklų iki optognetikos, kur genetiškai modifikuotais nervų ląsteles galima manipuliuoti šviesa. Bet pirmiausiai mokslininkai dar privalės atsakyti į daug fundamentalių klausimų apie baltymą.
Automobilių koncernas Daimler AG pradės bepiločių Mercedes-Benz automobilių bandymus bendro naudojimo Pekino keliuose. Pranešama, kad autobusiukai bus ketvirto autonomiškumo lygio.
Automobilių inžinierių sąjunga (SAE) vertina automobilio automatizavimo lygį skalėje nuo 0 iki 5, kur nulis — visiškas automatizavimo nebuvimas. Ketvirto lygio mašina — realistiškiausias bepiločio automobilio variantas, tokiam transportui vairuotojo nereikia visiškai, tačiau eksploatacijos sąlygos šiek tiek ribojamos – pavyzdžiui, toks automobilis pats vienas nevažiuos gruntiniu keliu ar per stiprų lietų. Penkto automatizacijos lygio automobiliui žmogaus pagalbos nereikia jokiose situacijose ir jis visada savarankiškai gali susidoroti su situacijomis, su kuriomis gali ir vairuotojas.
Apie 4 lygio automobilių bandymus bendrojo naudojimo keliuose pranešė koncernas Daimler AG. Mercedes-Benz mikroautobusuose sumontuota kompanijos Baidu įranga, vykdant Apollo projektą. Bandymo laikas ir automobilių skaičius nepatikslinamas.
Pranešime spaudai praktiškai nedetalizuojama automobilių įranga, taip pat neaišku, ar bandymuose už vairo sėdės vairuotojas-bandytojas, kurio automobiliams su tokio lygio automatizacija nereikia. Sudėtingesnių bandymų uždarame poligone metu toks vairuotojas buvo, tačiau koncerno pranešime pažymima, kad tai buvo atliekama pagal licencijos gavimo reikalavimus.