10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–23) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės gelmėse gali glūdėti daugiau nei kvadrilijonas tonų deimanto, tvirtina Masačusetso technologijų instituto (MIT) ir kitų mokslo įstaigų specialistai. Tačiau vargu ar šios žinios paskatins deimantų karštinę – mokslininkai numato, kad brangakmeniai slypi daugiau nei 160 km gylyje po planetos paviršiumi, o žmogus net dešimtadalio šio atstumo nėra nusikapstęs gilyn, rašo phys.org.
Daugelį metų mokslininkai silicį laikė labai perspektyvia ličio jonų baterijų medžiaga – naudojant silicinio anodą, baterijos talpa, lyginant su esamomis baterijomis, turėtų padidėti 10 kartų. Visgi, tai tėra teorija, kadangi realybėje vykstant įkrovimo ciklams silicis gana lengvai skyla.
Per minutę apsisukantis 60 milijardų kartų, jis gali būti panaudojamas daug kur, taip pat ir medžiagų moksle, tiriant įvairių medžiagų savybes ekstremaliose sąlygose
Šis vilkelis sukurtas iš silicio oksido ir levituojamas giliame vakuume lazeriu. Lazeris galis veikti tiesiai arba apskritimu — veikiamas tiesiu spinduliu, vilkelis vibruoja, o apskritu – sukasi.
Besisukantis vilkelis veikia kaip rotorius, o vibruojantis, – kaip instrumentas mažų jėgų ir momentų matavimui, torsioninės svarstyklės. Tokio tipo instrumentais buvo atrasta gravitacinė konstanta ir Žemės tankis, tačiau patobulintais jų variantais bus galima tyrinėti kvantų mechaniką ir vakuumo savybes.
Termobranduolines reakcijas maitinančios plazmos temperatūra ir tankis tokamakuose dažnai svyruoja. Šiems svyravimams sutapus su kitais plazmos nestabilumais, gali kilti reakcijas nutraukianti „ideali audra“. Tačiau kai kurios plazmos tokių „pjūklo dantų“ svyravimų nepatiria ir mokslininkai šio mechanizmo ilgai nesuprato.
JAV Energetikos departamento (DOE) Princetono plazmos fizikos laboratorijoje (PPPL) buvo atliktos sudėtingos proceso simuliacijos, galinčios parodyti vadinamojo „magnetinio svyravimo pompavimo“ kilimo mechanizmą.
Šis mechanizmas riboja karštą plazmą, kurioje vyksta termobranduolinės reakcijos, sulaikančios srovės stiprį ir pats save reguliuoja.
PPPL simuliacijos gali padėti išvengti pavojingų svyravimų ir padėti tokiems eksperimntams, kaip ITER.
Sulėtėjimas yra dešimteriopai didesnis, nei tikėtasi.
Naujas tyrimas rodo, kad Atlanto vandenyno srovių sulėtėjimą sukelia ne globalus atšilimas, o tai yra reguliarus, dešimtmečius trunkantis ciklas, ne vieną dešimtmetį veiksiantis temperatūras.
Okeonografai numatė, kad Atlanto cirkuliacija dėl globalaus atšilimo turėtų sulėtėti, tai parodė ir tyrimai. Tiesioginiai srovės stiprumo matavimai atliekami nuo 2004 balandžio. O sulėtėjimas nuo tada buvo 10 kartų didesnis, nei tikėtasi.
Daugelis susitelkė į faktą, kad šio apytakos rato greitis didėja itin sparčiai ir, jei tendencija tęsis, ištiks katastrofa, ledynmetis. Paaiškėjo, kad artimoje ateityje to nenutiks. Tokia sparti kaita gali būti natūralaus ciklo dalis ir jau esama ženklų, kad lėtėjimas baigiasi, tad nereikia jaudintis kad cirkuliacija artimiausiu metu nutrūks – tai gera naujiena. O bloga naujiena, kad artimiausiais dešimtmečiais vandenyno paviršiaus temperatūra pradės kilti sparčiau.