Neįtikėtina, bet senovėje Mėnulis buvo toks, kokio dabar net neįsivaizduojate: jame tyvuliavo ežerai ir gal net mezgėsi gyvybė ()
Šiandien Mėnulis yra visiškai sausas atmosferos neturintis kūnas. Po jo paviršiumi ir kai kuriuose ašigalių krateriuose egzistuoja vandens ledo, tačiau skysto vandens ten tikrai nerasime, o paviršiuje esančios dujos nesudaro ilgalaikio apvalkalo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet tolimoje praeityje, vos tik palydovui susiformavus ir didžiausio vulkaninio aktyvumo metu, Mėnulyje kurį laiką galėjo egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos.
Prieš daugiau nei keturis milijardus metų, netrukus po susidūrimo tarp Žemės ir Tėjos, kuris suformavo Mėnulį, pastarojo paviršius sukietėjo, tačiau jame dar buvo daugybė ugnikalnių, spjaudančių daug lakių medžiagų ir vandens. Panašios sąlygos egzistavo prieš 3,5 milijardo metų, kai Mėnulio vulkanizmas buvo stipriausias.
Nuolatiniai ugnikalnių išsiveržimai galėjo sukurti gerokai ilgiau egzistuojančią palydovo atmosferą, o vandens garai – susikondensuoti į milijonus metų išliekančius ežerus.
Tokiose terpėse gyvybė galėjo atsirasti arba, jei būtų atnešta iš Žemės, išgyventi. Kol kas ši hipotezė remiasi tik žiniomis apie vandens kiekį uolienose po Mėnulio paviršiumi, tačiau ateityje ją būtų galima patikrinti, iš Mėnulio atgabenant pusketvirto milijardo metų amžiaus vulkaninių uolienų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrobiology.
