Jau seniai yra kilę diskusijų, ar po galvos nukirtimo žmogus išlika sąmoningu. Kai kurie sako, kad ant veido matomi raumenų judesiai yra tik spazmai, sukelti staigaus galvos praradimo. Tai būtų tiesa, jei kalbėtume apie likusį kūną – o galvoje yra tik smegenys, kurios yra atsakingos už žmogaus sąmonę. Po nukirsdinimo jos nepatiria jokio pažeidimo, todėl veikia toliau, kol nebelieka kraujo atnešamo deguonies.

Nors ir žinome tam tikrus faktus, šis klausimas vis tiek lieka atviru. Vištos, kaip žinia, po nukirsdinimo dar kelias sekundes vaikšto. Olandai, atlikę eksperimentus su žiurkėmis, priėjo išvadą, kad sąmoningumas turėtų išlikti apie 4 sekundes. Tuo tarpu kiti tyrimai nustatė net 29 sekundžių sąmoningumą.

Toks laiko tarpas skamba išties kraupiai – juk žmogus ar kitas sutvėrimas turi kankintis gan didelį laiko tarpą. Pasižvalgykite po savo kambarį ar biuro patalpas 4 sekundes – per šį laiko tarpą spėsite pamatyti ir išgirsti pakankamai daug dalykų.

Baisiausia dalis yra ne pats nukirsdinimas, bet kas vyksta po jo – nes tada dar gali jausti skausmą ir didžiulę baimę. Metraščiuose yra užfiksuotas ne vienas atvejis, kai po galvos nukirtimo žmogus išlikdavo sąmoningas.

1989 m. armijos veteranas su draugu pateko į avariją, o jos metu jo draugui buvo nukirsta galva. Vyras sakė, kad matė, kaip jo veide dar keitėsi veido išraiškos, nuo šoko, pasimetimo iki sielvartos bei kančios.

Karolis I ir karalienė Anne Boleyn po nukirsdinimo dar rodė ženklus ir mėgino kalbėti. Pasisakydamas prieš giljotinos naudojimą, 1795 m. vokiečių mokslininkas nurodė atvejus, kai žmonės po nukirsdinimo sukąsdavo dantis, o vienas žmogus, bakstelėjus į stuburo kanalą, susiraukė.

Žymiausias su giljotina susijęs tyrimas buvo atliktas daktaro Beaurieux 1905 m. su kaliniu Henri Laguille. Maždaug 25-30 sekundžių po nukirsdinimo gydytojas užfiksavo, kaip H.Languillas pavadino nukirsdintąjį vardu ir šis du kartus atsimerkęs pažiūrėjo į gydytoją.

Parengta pagal HowStuffWorks.com

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()