Radioaktyvios atliekos į... regioninius parkus? Naujas ministrų planas sukėlė tikrą audrą: „tai būtų visiškai unikalus ir itin bjaurus atvejis visoje planetoje“ ()
Giluminis geologinis radioaktyvių branduolinių atliekų laidojimas matomas kaip vienintelis ir ilgalaikis sprendimas, kuris galėtų padėti išspręsti daugelį tūkstančių metų išliksiančių radioaktyvių atliekų problemą. O dabar tai yra labai rimta problema, kadangi visoje JK jos yra saugomos paviršiuje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2013 metais JK ministrai bandė už 12 milijardų svarų sterlingų įtikinti Kambrijos vadovybę, kad jos teritorijoje būtų įrengtas toks radioaktyvių atliekų kapinynas. Kaip ir galima numatyti, jiems toks planas ne itin patiko. Jie jį iškart atmetė.
Šių metų sausio mėn. buvo paskelbti nauji ministrų planai, kurie dabar jau rėmėsi Verslo, Energetikos ir Pramonės Strategijos (BEIS) komiteto teiginiais.
Teigiama, kad „turėtų būti pasirinkta saugiausia (radioaktyvių atliekų laidojimo aut. past.) vieta, neatsižvelgiant į vietovę“.
„Mes nusprendėme neišskirti nacionalinių parkų ir išskirtinio grožio vietovių (AONB), nes mūsų nuomone, šiuo atveju saugos klausimai yra svarbesni už aplinkosaugines problemas“, - sakė komiteto vadovė ir Leiboristų partijos narė Rachel‘ė Reeves‘a.
Tačiau Žaliųjų partijos vadovė Caroline‘a Lucas‘a su tuo nesutinka: „Galvoti apie branduolinių atliekų laidojimą ir frakingą (hidraulinį plėšymą aut. past.) kai kuriose gražiausiose mūsų šalies vietovėse yra tiesiog bjauru. Dėl tokių pasiūlymų ir to, kad bendruomenės turi kovoti prieš nuodingas medžiagas, mums turėtų būti gėda.“ Beje, 2015 metais JK vyriausybė leido plėtoti frakingą nacionaliniuose parkuose.
Tačiau BEIS komitetas kritikavo ministrus dėl to, kad yra neaišku kiek bus branduolinių atliekų eksploatuojant naujus reaktorius, įskaitant Somersete esančią „Hinkley Point“ jėgainę. Komitetas taip pat teigė, kad ministrai nurodė „melagingą“ ryšį tarp geologinės radioaktyvių atliekų šalinimo įrangos-aikštelės (DGF) ir vyriausybės pramonės strategijos, nes planuose nėra pakankamo kiekio reikalavimų apmokyti ir į procesą įtraukti vietinius žmones.
Per 50 metų JK branduolinė energetika sukūrė 750 000 kubinių metrų atliekų, tačiau dar nerastas nuolatinis šalinimo sprendimas. Po 2013 metų nesėkmingo bandymo įtikinti Kambrijos vadovybę, ministrai pasiūlė per metus skirti iki 2,5 mln. svarų sterlingų toms bendrijoms, kurios sutiktų pas save priglausti radioaktyvias atliekas. Oponentai tokį pasiūlymą iškart pavadino „kyšiu“.
Numatoma, kad radioaktyvios atliekos būtų 200-1000 metrų po žeme. BEIS komitetas teigė, kad „mes palaikome vyriausybės požiūri į tai, kad GDF gali būti suprojektuotas bendruomenėms priimtinu būdu, išlaikant socialines ir ekonomines naudas, kurias šiuo metu šioms bendruomenėms duoda nacionaliniai parkai ir AONB, bei išvengiant bet kokio įsibrovimo į šių teritorijų paviršių ir jų suardymo.“
Energetikos ministras Richard‘as Harrington‘as komitetui sakė, kad „aš neteigiu, kad mes juos (radioaktyvių atliekų laidojimo aikšteles aut. past.) turime būtinai įrengti nacionaliniuose parkuose, tačiau šiuo metu būtų labai klaidinga juos išskirti.“ Jis sakė, kad vyriausybė norėjo „užtikrinti, kad vietos nustatymo procesas būtų pakankamai lankstus, kad būtų galima nustatyti saugiausią GDF vietą viso eksploatavimo laikotarpiui.“ Harrington‘as sakė, kad GDF statybos sukurs 1000 darbo vietų, o šio įrenginio priežiūra – dar papildomus 600 darbo vietų.
Ruth‘a Bradshaw iš „Campaign for National Parks“ sakė: „Mūsų nacionaliniai parkai yra didelės vertės nacionalinis turtas, kurie, bent jau teoriškai, turi aukščiausią apsaugos lygį. Siūloma branduolinių medžiagų saugykla visiškai prieštarauja nacionalinių parkų tikslams.“
Emma Marrington iš „Campaign to Protect Rural England“ sakė: „Kai plaunuojama tokia plėtra, mes sunaikinsime gražųjį kraštovaizdį ir nepaliksime galimybės ateities kartoms juo mėgautis.“
„Radioaktyvūs šalutiniai produktai yra dar viena priežastis, dėl kurios vyriausybė turi nustoti kurti purvinas, pavojingas ir brangias atomines elektrines“, - sakė Žaliųjų partijos vadovė Caroline‘a Lucas‘a. „Ateitis yra švarioje, atsinaujinančioje energetikoje, kaip vėjo ir saulės.“
JK „Greenpeace“ vadovė Kate Blagojevic sakė: „Tai mistika, kodėl JK, viena iš didžiųjų Vakarų valstybių, primygtinai reikalauja remti šią pasenusią 20-ojo amžiaus technologiją.“
1980-aisiais ir 1990-aisiais JK išleido 400 mln. svarų sterlingų, kad išnagrinėtų siūlomos GDF aikštelės galimybes netoli Selafildo, bet dėl sudėtingo ir netvirto geologinio sluoksnio, šių planų buvo atsisakyta galutinai.