10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–08–13) (1)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis žmonių tikisi dar sulaukti laiko, kai senėjimą bus galima ne tik sustabdyti, bet ir pasukti atgal. Iki tokios idėjos įgyvendinimo dar toli, bet apsukti žmogaus ląstelių senėjimą laboratorijoje jau pavyko, o tai gali tapti būsimų antidegeneracnių vaistų kūrimo pagrindu.
Senatvines ligas lemia daug veiksnių, bet dabar senėjimo biologijos tyrėjai didžiausią dėmesį skiria „senstančių“ ląstelių kaupimui audiniuose ir organuose, kur jos ne tik nefunkcionuoja kaip turėtų, bet ir trukdo normaliai veikti aplink jas esančioms sveikoms.
Senstant prarandamas gebėjimas kontroliuoti genų reguliavimą.
Naujajame tyrime senas ląsteles paveikus nedidelėmis vandenilio sulfido dozėmis, pavyko jas atjauninti.
Vandenilio sulfidas dideliais kiekiais gali pakenkti, tad jis, naudojant „molekulinį pašto kodą” buvo pristatytas tiesiai į mitochondriją.
Be to, jis ir vienas iš mažiausių.
Džordžijos technologijų instituto tyrėjai paskelbė greičiausią planetos gyvūną. Jie bando išsiaiškinti jo organizmo veikimą, siekdami įgyvendinti panašų mechanizmą ir robotuose.
Didelį greitį pasiekiantys stuburiniai gyvūnai priklauso nuo tokių baltymų, kaip aktinas ir miozinas. Pastarasis — viena iš pagrindinių raumenų skaidulų komponentų, sudarantis 40–60 procentų bendro raumenų kiekio. Tačiau vos keturių milimetrų ilgio Spirostomum ambiguum ir jo neturėdamas pasiekia 200m/s2 pagreitį.
S. ambiguum sutraukia savo kūną 60%, o paskui šauna kaip spyruoklė. Tai vyksta taip greitai, kad žmogaus akis praktiškai to nepastebi.
Palermo universiteto tyrėjų komanda aptiko pirmojo vainikinio masės išsiveržimo (coronal mass ejection – CME) požymius kitoje, nei mūsų Saulė, žvaigždėje.
CME įvyksta kai žvaigždė į erdvę iš savo vainiko išsviedžia plazmą ir elektringas daleles. Jie gan dažnai mūsų Saulėje po žybsnių. Tyrėjai aptiko įrodymus, kad CME vyksta ir maždaug tris kartus už Saulę didesnėje žvaigždėje HR 9024 – ji yra maždaug už 450 šviesmečių.
Tyrėjai pranešė, kad CME įrodymus aptiko, tirdami Chandra rentgeno observatorijos. Jie pranešė, kad iš Doplerio efekto nustatė, kad medžiaga juda kilpa – nuo žvaigždės paviršiaus į viršų ir paskui vėl atgal. Išsviedžiamos medžiagos masė yra apie 1 milijardą trilijonų gramų, kas atitinka prognozes. Bet medžiagos kinetinė energija buvo gerokai mažesnė nei numato teorija – tai gali vykti dėl stipraus žvaigždės magnetinio lauko, neleidžiančio ištrūkti medžiagai. Tai galėtų paaiškinti, kodėl kitų žvaigždžių CME nebuvo užfiksuoti anksčiau.
Kiti mokslininkai iškėlė mintį, kad tyrėjų stebėtas reiškinys galėtų pasitarnauti ir kaip tinkamumo gyvybei aplink ją skriejančiose planetose indikatorius. Viena vertus tai galėtų apsaugoti tokias planetas nuo CME medžiagos poveikio — bet antra vertus, tai gali reikšti, kad tokias planetas dažniau veikia žvaigždės žybsniai.
Antibiotikų naudojimas kelia atsparumo antibiotikams epidemiją, kai žūva tik silpnesni mikrobai, o atsparesni lieka ir dauginasi. Bet jei ne antibiotikai, tai kaip įveikti infekcines ligas?
Salko instituto tyrėjai praneša, kad davus pelėms maistinius geležies papildus, šios išgyveno mirtiną bakterijų infekciją, o vėlesnės bakterijų kartos buvo mažiau kenksmingos. Toks būdas, publikuojamas rugpjūčio 9 dienos Cell žurnale, priešklinikinėse studijose rodo, kad ne antibiotikais paremtos strategijos — tokios, kaip maitinimosi intervencijos — gali pastūmėti paciento ir patogeno santykius iš antagonizmo į kooperaciją.
Tyrimas rodo, kad užuot žudžius bakterijas, sustiprinus nešiotojo sveikatą, bakterijos pažabojamos ir jų evoliucija pasistūmėja mažiau pavojingų štamų kryptimi.
Nešiotojo ir užkrato metabolinės būsenos keitimas įprastais dietos elementais gali labai efektyviai gydyti infekcijas. Tai reiškia, kad infekcijų gydymui galima būtų taikyti labiau globaliai prieinamas strategijas.
Palydoviniai duomenys rodo, kad nuo 1982 metų, nepaisant aktyvaus kirtimo, medžių dengiamas sausumos plotas padidėjo 7%, o tuščių, be augmenijos plotų pasidarė mažiau.
Žemės naudojimo modelio kaita — globalių ekologinių procesų priežastis ir pasekmė. Pavyzdžiui, iškirtus miškus ganykloms ar dirbamiems laukams, kinta vietinis klimatas globalus sugeriamo anglies dvidegino rodiklis.
Paaiškėjo, kad nepaisant aktyvaus tropikų miškų kirtimo žemės ūkio reikmėms, per 35 metus medžiais padengtas plotas padidėjo 7,1%, arba 2,24 milijonais kvadratinių kilometrų dėl medžių augimo subarktinėje, subtropinėje ir vidutinių platumų zonoje.
Medžiais padengti plotai padidėjo kalnų, o sumažėjo dykumų ir pusdykumių ekosistemose. Didžiausi nuostoliai tropinėse ekosistemose, 385 tūkstančiai kvadratinių kilometrų neteko Brazilija, kur miškai aktyviai kertami žemės ūkio reikmėms. Kanados šiaurėje, Aliaskoje ir centrinėje Sibiro dalyje miškų irgi sumažėjo dėl gaisrų, o Rytų Europoje ir europinėje Rusijos dalyje medžių padaugėjo — dėl senų žemės ūkio paskirties plotų užaugimo.
Nedidele augmenija apaugusių plotų sumažėjo 0,88 milijonai kvadratinių kilometrų (1,4%). Tuščių plotų sumažėjo 3,1% (1,16 mln. kv. km, labiausiai dėl Azijos žemės ūkio. Tyrimo autorių nuomone, maždaug 60 procwntų sukėlė žmogaus veikla, 40 — natūralūs procesai, pavyzdžiui, klimato kaita.