Tyrimas rodo, kad depresija sergantys žmonės kalba kitaip - sekite ir pastebėkite šiuos ženklus kalbėdami su artimaisiais ()
Susirgus depresija gyvenimas pasikeičia – žmogus juda ir miega kitaip, jis kitaip bendrauja su kitais žmonėmis. Depresiją netgi galima nustatyti pagal tai, kaip žmogus rašo. Kartais tokia „depresijos kalba“ gali paveikti ir kitus. Štai grupės „Nirvana“ lyderis Curtas Cobainas sirgdamas depresija rašė dainas, kurių vėliau klausėsi milijonai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai ilgai mėgino atrasti ryšį tarp depresijos ir kalbos, o tam padeda technologijos. Naujas tyrimas atskleidė žodžius, kuriuos vartoja nuo depresijos kenčiantis žmogus.
Šį tyrimą padėjo atlikti programa, kuri analizuoja tūkstančius žodžių per kelias minutes. Tai leidžia pastebėti, kokių lingvistinių dalių trūksta žmonių kalboje, kokie žodžiai yra labiausiai paplitę, leksikos įvairovę, vidutinį sakinio ilgį, gramatines tendencijas bei dar daugiau parametrų.
Šiam tyrimui atlikti pasitarnavo ne tik C.Cobainas ar kiti žinomi žmonės, bet ir asmeniniai mažiau žinomų žmonių dienoraščiai ar esė. Šis mokslininkų darbas atskleidė skirtumus depresijos simptomų turinčių ir sveikų žmonių kalboje.
Kalbos analizę galima išskirti į dvi dalis: turinį ir stilių. Turinys susijęs su tuo, ką mes savo kalba norime išreikšti, tai yra mūsų teiginių reikšmę. Pasirodo, depresijos požymių turintys žmonės naudoja daug žodžių, kurie perteikia neigiamas emocijas, ypač neigiamus būdvardžius, tokius kaip „liūdnas“, „vienišas“ ar „apgailėtinas“.
Dar įdomesnis yra įvardžių naudojimas. Depresija sergantys žmonės dažniau kalba pirmuoju asmeniu „aš“, „man“, „mane“, ir žymiai rečiau antruoju ar trečiuoju asmeniu „ji“, „jie“, „juos“. Tai reiškia, kad depresijos kankinami žmonės yra labiau susikoncentravę į save, ir turi silpnesnį ryšį su kitais.
O štai kalbos stilius rodo, kaip mes išreiškiame save. Mokslininkai ištyrė 64 psichinės sveikatos forumus bei 6400 šių forumų narių. Absoliutumą rodantys žodžiai, tokie kaip „visada“, „niekas“, „visiškai“ šiuose forumuose buvo minimi žymiai dažniau nei kitur.
Mokslininkai prieš tyrimą iškėlė hipotezę, kad tokie žmonės viską mato pilkai ir baltai, o tai turėtų atsispindėti jų kalboje. Palyginus 19 skirtingų forumų, nerimo ir depresijos forumuose absoliutumą išreiškiančių žodžių yra 50 procentų daugiau, o forumuose apie savižudybę tokių žodžių yra net 80 procentų daugiau.
Tyrimo metu taip pat buvo apžvelgiami ir forumai, kuriuose diskutuoja žmonės, atsigavę po depresijos. Šie žmonės dažniau rašė pozityvius dalykus apie gydymą bei atsigavimą. Tokiose bendruomenėse negatyvių žodžių vartojimas savo gausa neišsiskyrė iš įprastų forumų, o teigiamų žodžių buvo 70 procentų daugiau. Tiesa, tose bendruomenėse buvo dar pakankamai nemažai absoliutumą išreiškiančių žodžių, tačiau mažiau nei nerimo ir depresijos forumuose.
Svarbu yra tai, kad nuo depresijos kentėję žmonės turi didesnę tikimybę vėl susirgti depresija. Tai paaiškina gausesnį absoliutiškų žodžių vartojimą net ir išsigydžius depresiją.
Sugebėjimas suprasti depresija sergančių žmonių kalbą yra svarbus suprantant, ką tokie žmonės mąsto. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad šiuo metu nuo depresijos kenčia net 300 milijonų žmonių visame pasaulyje, o tai yra 18 procentų daugiau nei 2005 metais. Turint daugiau informacijos apie šia liga sergančius žmones, galima bus rasti efektyvesnių gydymo būdų ir sumažinti savižudybių skaičių.
