10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–08–20) (1)
1: Žmogus amfibija;
2: Atspariausias lydinys;
3: Geležis ir titanas;
4: Vandenilio siena;
5: Tamsioji gravitacija;
6: DDT autizmas;
7: Autizmo baltymas;
8: Sunkioji garso antigravitacija;
9: Kaip geriausi gydytojai;
10: Sausumos greičio rekordas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karališkojo menų koledžo studentai sukūrė 3D atspausdintą įrenginį AMPHIBIO kvėpavimui po vandeniu.
Pasak Jun Kamei, biomimikrijos dizainerio ir medžiagų mokslininko, tai skirta „ateičiai, kai žmonija gyvens labai glaudžiai su vandeniu.”
Globaliai temperatūrai iki 2100 pakilus 3,2°C, kylantis jūros lygis labai reali grėsmė pakrančių miestams, o tai paveiks iki 2 milijardų žmonių – 26 procentus dabartinės žmonių populiacijos.
Kamei nedideliame įrenginyje naudojama speciali porėta, hidrofobinė medžiaga, paimanti deguonį iš vandens ir išskirianti anglies dvideginį.
Technologija lengvai spausdinama 3D spausdintuvu. Kol kas išbandytas (ne su žmonėmis) tik veikiantis prototipas, tad kol kas gali tekti kiek luktelėti. Bet Kamei planuoja plėstis ir atlikti bandymus su žmonėmis.
Gal grafenas ir pati stipriausia medžiaga, bet Sandia nacionalinės laboratorijos mokslininkai sukūrė naują lydinį, kuris atspariausias nusidėvėjimui iš visų žinomų medžiagų. Jie tai pasiekė, suderinę auksą ir platiną.
Tyrėjai teigia, naujasis Pt-Au lydinys toks atsparus, kad iš jo padarius automobilio padangas, būtų galima aplink Žemę apvažiuoti 500 kartų.
Naująją medžiagą naudojant elektronikos pramonėje, pavyzdžiu, išmaniuosiuose telefonuose, labai pailgėtų tarnavimo laikas, ir būtų galima sutaupyti ~100 milijonų dolerių per metus. Tačiau vertingiausias medžiagos aspektas – visiškai netikėtas: bandymų metu ant lydinio iš aplinkoje esančių anglies junginių pradėjo formuotis juoda plėvelė iš deimantinės anglies, o tai – vienas iš vertingiausių ir efektyviausių dirbtinių lubrikantų.
Tad, šis junginys ne tik atspariausias dėvėjimusi, bet ir pats kuria vieną iš geriausių pramoninių lubrikantų.
Industrinis melanizmas — tamsesnių gyvūnų porūšių vyravimas užterštose vietovėse — ir beržinis šeriasprindis buvo svarbus Darvino evoliucijos teoriją remiantis pavyzdys ir tuo pačiu – evoliucijos biologų ir kreacionistų mūšio laukas. Per pramonės revoliuciją, – dėl taršos žuvus kerpėms ir žievei patamsėjus nuo suodžių — JK atsirado nauja rūšis, kurios sparnai buvo tamsesni, o įsigaliojus taršos reguliavimui ir orui pašvarėjus, grįžo blyškesni beržiniai šeriasprindžiai.
Šis pavyzdys buvo gerai paremtas daugybe studijų, bet niekas netikrino, kaip gerai kamufliažas apsaugojo kandis nuo paukščių ir kaip tiesiogiai paveikė išgyvenamumą.
Exeterio universiteto mokslininkai parodė, kad paukščių akimis, balsvesnės kandys išties geriau pasislepia ant kerpėms padengtų medžių, nei tamsesnė, tad neužterštuose miškuose joms mažesnė grėsmė būti sulestoms ir tai suteikia evoliucinį pranašumą.
Gerokai už Plutono, Kuiperio juostoje, NASA zondas New Horizons pateikė ilgai ieškotos Saulės sistemos pakraščių struktūros užuominas.
Zondo Alice UV spektrometru užfiksuotas švytėjimas gali rodyti „vandenilio sieną“, tankaus vandenilio regioną Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės sandūroje.
Nors kosmose slėgis neįtikėtinai mažas, jis yra, ir Saulės vėjas kuria išorėn nukreiptą slėgį, kuris tam tikru metu susilygina su tarpžvaigždinės erdvės slėgiu.
Ši riba vadinama heliopauze, ji žymi oficialų Saulės sistemos kraštą.
Kitoje heliopauzės pusėje neutralūs vandenilio atomai turėtų sulėtėti ir sudaryti „transporto kamštį“. Tarp 2007 ir 2017, New Horizons aptiko ultravioletinę Lyman-alfa liniją, sukeliamą Saulės fotonų, apšviečiančių vandenilio atomus.
Kitas zondo tikslas – Kuiperio juostos objektas Ultima Thule, mažoji planeta, kurią zondas aplankys 2019 sausio 1 d.
Galbūt gravitacinių bangų detektoriais (GBD) galima aptikti ne vien gravitacines bangas – nauja studija rodo, kad jie turėtų aptikti ir tamsiąją materiją, jeigu ši sudaryta „tamsiųjų fotonų“. LIGO mokslininkai planuoja atlikti tamsiųjų fotonų paiešką anksčiau netirtuose tamsiųjų fotonų paramtrų regionuose. Tai gražiai sujungtų naująją gravitacinių bangų astronomiją su dalelių fizika.
GBD be jokių modifikacijų gali būti naudojami kaip itin jautrūs tiesioginiai tamsiosios materijos jutikliai, kuriais galima pasiekti penkių sigma tamsiosios materijos atradimo patikimumą.
Jei tamsieji fotonai turi labai mažą masę, galima pagrįstai spėti, kad jie elgiasi kaip osciliuojantis foninis laukas, kurio osciliavimo dažnį ši masė ir lemia. GBD potencialiai tokias oscliacijas galėtų aptikti, nes jos gali paveikti gravitacinės masės detektoriuje esančius objektus. Pavyzdžiui, jei du bandomieji objektai skirtingose detektoriaus vietose pasislenka skirtingai, šis skirtumas gali įvykti dėl šių dviejų vietų tamsiųjų fotonų lauko osciliacijos fazės skirtumo.
Tarptautinė epidemiologų ir psichiatrų grupė, tirianti in utero DDT paveiktus vaikus, sustiprino ryšį tarp pesticido poveikio ir autizmo spektro sutrikimų išsivystymo.
American Journal of Psychiatry publikuotame straipsnyje pateikiami pirmieji ryšio tarp uždraustų chloro pagrindo chemikalų ir neurologinių sutrikimo ryšio įrodymai. Buvo tiriami atvejai, kai motinų kūne patvirtintai nustatytas DDT – ankstesni tyrimai rėmėsi numanomu poveikiu, paskaičiuotu pagal moterų gyvenimo vietos atstumą nuo DDT užterštų plotų.
DDT pirmą kartą sintezuotas 1874 metais, bet plačiai pradėtas naudoti 1939, atradus insekticidines savybes. Kelis dešimtmečius jis buvo laisvai ir gausiai naudojamas. Remiantis įrodymais, kad kenkia gyvūnams ir žmonėms, 1972 metais buvo uždraustas JAV, ir 1986 – ES. DDT tebėra aplinkoje ir jį galima patikti praktiškai visuose žmonėse