10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–08–27) ()
1: Šlapias Mėnulis;
2: Šviesos spaudimas;
3: Kraujo ryšys;
4: Naujos baterijos;
5: Naujas organas;
6: Rožinis Styvas;
7: Makaronų proveržis;
8: Smalsiuko radinys;
9: Švariausias pasaulyje vanduo;
10: Rekordinis tymų protrūkis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai palygino JAV ir Indijos Mėnulio erdvėlaivių duomenis su kompiuterinės simuliacijos modeliu, parodžiusiu kaip paviršiuje susiformavęs ledas galėtų atrodyti šių robotų „akimis“.
Taip aptiktos vietovės Mėnulyje, kur ledas gali būti labai arti arba tiesiai ant Mėnulio paviršiaus.
Šis tyrimas pagaliau įrodo, kad Mėnulio paviršiuje iš tiesų gali būti suledėjusio vandens.
Jeigu mokslininkai ras lengvai iškasamus ledo luitus Mėnulyje, astronautai nesunkiai gaus vandens vartojimui. Be to, vanduo gali būti išskaidytas į vandenilį ir deguonį – raketų degalus.
www.universetoday.comtechnologijos.lt
Šviesos slėgio problema, kamavusi mokslininkus beveik 150 metų pagaliau turi sprendimą. Tyrėjų komanda sukūrė fotonų poveikio medžiagai nustatymo metodą.
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Prieš daugiau nei 40 000 metų, po Eurazijos platybes be dabartinių žmonių protėvių (Homo sapiens sapiens), klajojo dar du homininų porūšiai: neandertaliečiai (Homo sapiens neanderthalensis) ir denisoviečiai (Homo sapiens denisovian). Panašu, tarp šių homininų buvo keistas meilės trikampis,
Nuošalioje oloje Sibire aptikta kaulo nuolauža patvirtina tai, ką mokslininkai įtarė jau seniai, – neandertaliečiai ir denisoviečiai poruodavosi.
2012 metais Denisovo oloje rasto hominino kaulo fragmento neseniai atlikta genetinė analizė parodė, kad jis kadaise priklausė paauglei, ne jaunesnei, nei 13 metų, kurios motina buvo neandertalietė, o tėvas – denisovietis.
Intriguoja dar ir tai, kad neandertalietė motina genetiškai artimesnė vakarinėje Europos dalyje gyvenusiems neandertaliečiams, o ne Altajaus neandertaliečiams, kurie, kaip žinoma, gyveno Denisovo oloje. Genetinė analizė taip pat atskleidė, kad denisoviečio šeimos genaloginiame medyje buvo mažiausiai vienas protėvis neandertalietis. Tai rodo, kad naujai atrastas neandertaliečių ir denisoviečių „meilės vaikas“ nebuvo vienintelis toks.
www.iflscience.comtechnologijos.lt
Waterloo universiteto chemikai sėkmingai išsprendė du sunkiausius ličio deguonies baterijų iššūkius ir sukūrė veikiančią, beveik 100% efektyvumu bateriją.
Naujame darbe, publikuotame Science, rodoma, kad ličio–deguonies elektrochemija yra grįžtama. Komanda pirmoji įvykdė keturių elektronų konversiją, o tai padvigubina elektronų kiekį ličio–deguonies, – dar vadinamuose ličio–oro – baterijose.
Dėl didelės teorinės energetinės talpos ir santykinai nedidelio svorio, ličio-deguonies (Li-O2 ) baterijos buvo įkraunamų baterijų sistemų šventasis gralis. Bet dėl ilgai neišsprendžiamų baterijos chemijos ir stabilumo klausimų jos tebuvo akademinė įdomybės.
Dvi rimčiausios problemos susijusios su tarpiniais produktais – superoksidu, LiO2 ir peroksidu Li2O2, ardančiu porėtą anglies katodą. Be to, superoksidas reaguoja su organiniu elektrplitu, o tai smarkiai riboja įkrovimo ciklų skaičių.
Nazar ir jos kolegos pakeitė organinį elektrolitą stabilesne neorganine lydyta druska, o porėtą anglies katodą – dvifunkciniu metalo oksido katalizatoriumi. Išbandžius bateriją 150 °C, vietoje Li2O2 susidarydavo stabilesnis Li2O. Taip gauta itin efektyvi ličio-deguonies baterija, kurios efektyvumas beveik 100 procentų, o kadangi deguonis kaupiamas kaip ličio oksidas (Li2O), o ne peroksidas (Li2O2 ), sistemoje pasiekiamas maksimalus keturių elektronų perdavimas, tad teorinė energijos talpa padidėja 50 %.
Paaiškėjo, kad jame laikosi atminties В ląstelės, kurių buvimo vietos mokslininkai ilgai nerado.Garvano medicininių tyrimų instituto (Australija) mokslininkai virš pelių ir žmonių limfmazgių aptiko nedidelę struktūrą, kuri atsako už spartų imuninį atsaką į infekcijas.
Apie B limfocitus ir jų potipį atminties B ląsteles (MBC) mokslininkai žinojo. MBC — ilgai gyvenantys В ląstelių klonai, užtikrinantys spartų imuninės sistemos atsaką ir didelio imunoglobulinų kiekio gamybą pakartotinio užsikrėtimo metu. Taip imunitetas „atsimena“ buvusias infekcijas. Bet nors šių ląstelių funkcija suprantama, mokslininkai nežinojo, kur būtent jos lokalizuojasi. Ieškant šio atsakymo ir buvo atrastas „mikroorganas“.
Plonos audinių nuopjovis įprastai tiriamos paprastais optiniais mikroskopais, kurais matomas dvimatis vaizdas. Darbo autorių nuomone, būtent todėl šis organas nebuvo atrastas anksčiau. Dabar mokslininkai dviejų tonų lazeriniu mikroskopu sukurtame trimačiame vaizde pastebėjo virš limfmazgių pastebėjo nedidelę ploną struktūrą, kurią pavadino subkapsuliniu proliferaciniu židiniu (subcapsular proliferative foci).
Čia tyrėjai aptiko B ląstelių sankaupą. Ten jos virto plazminėmis ląstelėmis, išskiriančiomis antikūnus ir šalinančiomis grėsmę organizmui.
© Nature Communication
Darbo autoriai pažymėjo, kad atrasti mechanizmai ateityje gali pakeisti vakcinacijos būdus
Aukštųjų platumų dangų nušviečiančios pašvaistės turi ir žemesnių platumų pusbrolį – STEVE (Strong Thermal Emission Velocity Enhancement). Bet iš tiesų neseniai piliečių mokslininkų atrastas reiškinys yra visiškai naujas.
Tikrindami, ar STEVE atitinka pašvaistės apibrėžimą, tyrėjai analizavo 2008 metais rytinėje Kanados dalyje užfiksuotą dangaus švytėjimą. Jei STEVE formuojasi taip pat, kaip ir pašvaistės, palydovų duomenyse turėtų būti matomas elektringų dalelių — elektronų ar jonų – pagausėjimas.
That’s because aurorae are caused by charged particles hitting atoms and molecules in Earth’s atmosphere, causing them to glow. Bet kai STEVE buvo danguje, buvo užfiksuotas tik nežymus elektronų ir protonų pagausėjimas, rašoma Geophysical Research Letters. Tai reiškia, kad STEVE yra „visiškai kitoks“ reiškinys, kurio formavimosi mechanizmas kitoks. Mokslininkai dar nėra užtikrinti, koks būtent, tačiau pagal vieną teoriją, mažos energijos protonai kaitina viršutinę atmosferą, ir tai gali sukelti švytėjimą.
Kartą Richardas Feynmanas praleido vakarą, stengdamasis perlaužti spagečius į dvi dalis, lenkdamas juos iš abiejų pusių. Po kelių valandų bandymo ir krūvos sulaužytų makaronų, jis ir draugas Danny'is Hillisas turėjo pripažinti pralaimėjimą. Negana to, jie negalėjo suprasti, kodėl spagečiai visada lūžta į mažiausiai tris dalis
Paslaptis laikėsi iki 2005 kol prancūzų mokslininkai Basile Audoly ir Sebastien Neukirch laimėjo Ig Nobel Prize, apdovanojimą, teikiamą už ne tokius rimtus mokslo pasiekimus, kaip Nobelio premijos.
Jie pademonstravo, kad lenkiant strypus toliau, nei tam tikras taškas, kaip kad lūžimo taškas lenkiamų spagečių atveju, susidaro “atšokimo efektas”. Taip pradinio lūžio energija sklinda į kitus strypo taškus, kas dažnai sukelia kitus lūžius.
Nustačius kodėl spagečiai lūžta į tris ar daugiau dalių, atšokimo efekto reguliavimo klausimas liko neaiškus.
Du studentai – Ronald Heisser ir Vishal Patil nutarė išbandyti, kaip būtų galima užtikrinti makaronų lūžimą į dvi dalis.
Sulaužę daugiau nei 500 makaronų specialiu aparatu, jaunieji mokslininkai sugebėjo išsiaiškinti lūžimo paslaptį.
Spagečiai lūžta į dvi dalis, jeigu atšokimo energija pasiskirsto po visą lenkiamą makaroną. Pasukimas turi būti gan stiprus, beveik 360° ir makarono galai lenkiami labai lėtai.
Pasukimas sukuria kitą energijos bangą, kuri stengiasi makaroną ištiesinti. Abiems bangoms sklindant per makaroną tuo pačiu metu, sumažėja didžiausias spaudimas ir antras lūžis neįvyksta.
Atšokimo efektas aktualus ne vien spagečiams, bet ir visokiausiems strypams. Atradimas, kaip juos galima gražiai perlaužti į dvi dalis, ateityje gali būti pritaikytas inžineriniams projektams.
Ateities statybine medžiaga vadinami anglies nanovamzdeliai yra superstiprūs cilindrai, kuriuos šis keistas eksperimentas irgi gali padėti suprasti.
NASA „Curiosity rover“ komanda Marse pastebėjo keistai atrodantį objektą – buvo įtariama, kad tai yra kosminių griuvėsių gabalas. Bet tai tik uolos gabalas.
Gamtoje tokio dalyko kaip išties švarus paviršius nėra. Jau susilietusi su įprastu oru, bet kokia medžiaga pasidengia plonu molekulių sluoksniu. Šis „molekulinis purvas“ gali smarkiai pakeisti medžiagos savybes, tačiau pačias molekules tirti sudėtinga. Kai kas mano, kad šis „purvas“ tėra vienas vandens molekulių sluoksnis. TU Wien mokslininkai sukūrė naują būdą tai patikrinti: sukurdami itin švarų ledą vakuumo kameroje ir tada jį ištirpdydami, tyrėjai galėjo kurti švariausio pasaulyje vandens lašelius, kurie patekdavo ant titano dioksido paviršiaus.
Šiuo metodu tyrėjai parodė, kad titano dioksido paviršiaus savybes keičia vienos molekulės storio sluoksnis iš dviejų organinių molekulių: acto rūgšties ir skruzdžių rūgšties. Tai stulbina, nes ore šių rūgščių aptinkami tik menki pėdsakai. Titano dioksidas (TiO2) plačiai naudojamas, taip pat ir save valančių paviršių paruošimui. Plonas jo sluoksnis neleidžia rasoti veidrodžiams. Labai galingais mikroskopais tyrėjai visame pasaulyje buvo pastebėję, kad susiliečiant su vandeniu, prie titano dioksido paviršiaus prisitvirtindavo nežinoma molekulė.
Buvo spėliojama, kad gal tos molekulės yra naujo tipo vandens ledas, ar gazuotas vanduo, susiformavęs iš ore esančio anglies dvideginio. Teisingas atsakymas pasirodė daug įdomesnis: šios struktūros yra dvi organinės rūgštys, acto rūgštis ir skruzdžių rūgštis. Jos yra augalų augimo šalutinis produktas. Ore jų itin mažai — vos kelios molekulės tenka milijardui oro molekulių. Nors kitų molekulių ore daug daugiau, būtent šios dvi rūgštys kimba prie metalo oksido paviršiaus ir keičia jo savybes.
Dėl vaikų neskiepijimo Europoje – didžiausias tymų protrūkis per dešimtmetį, tvirtina Pasaulio Sveikatos Organizacija.
Šių metų pirmąjį pusmetį 53 regiono valstybėse buvo mažiausiai 37 mirties atvejai ir daugiau nei 41 000 ligos atvejų, beveik dvigubai daugiau, nei 23 927 susirgimai užfiksuoti per visus 2016 metus.
Daugiau nei pusė šių metų atvejų buvo Ukrainoje, kur pastarąjį dešimtmetį nuo tymų skipeijama vis mažiau. 2016 metais skiepų apimtis sumažėjo 50 procentų. PSO įspėja, kad vos tik mažiau nei 95 procentai galinčių užsikrėsti vaikų nepaskiepijami, tymai gali sparčiai plisti.
Anglijoje šiais metais užfiksuoti 807 atveji, iš jų 281 – Londone. Prieš vakcinacijos pradžią 1968 metais, JK būdavo užfiksuojama maždaug pusė milijono atvejų per metus