10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–01) (0)
1: Supersimetrijos atgimimas;
2: Minčių sujungimas;
3: AntiŽIVinis kokteilis;
4: Juodieji atominiai žirgai;
5: Ryugu peizažai;
6: Kosminis šiukšliagaudis;
7: Dvi, – o gal ir trys – naujos dalelės;
8: Naujas gigantas;
9: Artimoji superžemė;
10: Kosminiai planai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame, rugsėjo 26 dieną publikuotame Pensilvanijos valstijos universiteto astrofizikų komandos straipsnyje nurodoma, kad užfiksuota ir daugiau tokių energingų dalelių. Jie rašo, kad kitoje didelėje Antarktidos neutrinų observatorijoje „IceCube“ irgi buvo užfiksuotos panašios dalelės, nors niekas jų anksčiau nesusiejo su ANITA paslaptimi. „IceCube“ ir ANITA duomenis sujungusių Pensilvanijos tyrėjų skaičiavimais, kad ir kokios dalelės atskrieja iš Žemės pusės, tikimybė, kad jos priklauso Standartiniam Modeliui yra daug mažesnė, negu 1 iš 3,5 milijonų.
www.livescience.comtechnologijos.lt
Rajesh Rao su kolegomis iš Carnegie Mellon universiteto Vašingtone, pasinaudodami elektroencefalografija ir transkranialine magnetine stimuliacija sukūrė „smegenų internetą“ — BrainNet, kuriuo sujungė trijų savanorių smegenis. ArXiv.org internetinėje bibliotekoje patalpintame straipsnyje mokslininkai rašo: „Gauti rezultatai atveria būsimų „smegenys – smegenys“ sąsajų galimybes. Juo pasinaudodami, žmonės galės spręsti klausimu, naudodami susietų smegenų „socialinius tinklus““.
Savanoriai žaidė supaprastintą tetrio variantą. Žaidėjas turėjo tik nuspręsti, at krentančią figūrą pasukti 180° ar jai nieko nedaryti. Pats žaidėjas sprendimo priimti negalėjo: jis matė tik viršutinę ekrano pusę, tačiau jo smegenys buvo prijungti prie TMS aparato, o šis per sudėtingas kompiuterines programas — prie kitų dviejų tinklo dalyvių smegenų, ant kurių galvų buvo įjungti elektroencefalografo elektrodai.
Nauja perspektyvi metodika gali išvaduoti ŽIV užsikrėtusiuosius nuo būtinybės vaistus gerti kasdien.
Antiretrovirusiniai preparatai padeda užsikrėtusiems ŽIV palaikyti žemą virusų koncentraciją, tačiau jie būna priversti preparatus gerti kasdien visą likusį gyvenimą. Nukrypimai nuo preparatų vartojimo grafiko — pagrindinė būklės pablogėjimo priežastis, todėl mokslininkai ieško naujų terapinių metodų, kad preparatų nereikėtų vartoti taip dažnai.
Ankstesni eksperimentai su antikūnais nebuvo rezultatyvūs: virusas greitai nustodavo reaguoti. Tačiau imunologas Michel Nussenzweig iš Rockefellerio universiteto Niujorke pasiūlė naudoti abu antikūnus ir tai davė rezultatų
Jeigu Nussenzweigo grupės rezultatai bus sėkmingai pakartoti ir didesniuose tyrimuose, dviejų antikūnų „kokteilis“ gali pakeisti ŽIV infekuotųjų gyvenimus, sumažinti viruso atsparumo antiretrovirusiniams preparatams išsivystymo riziką ir net sulėtinti ŽIV infekcijos plitimą pasaulyje.
Mažoje laboratorijoje Harry Levine'as, Harvardo universiteto fizikos bakalauras, primityvų kompiuterį gali surinkti per sekundės dalį. Nesimato jokio procesoriaus; jo kompiuterį varo 51 rubidžio atomas degtukų dėžutės dydžio stiklinėje gardelėje. Kompiuterį jis sukuria, išrikiuodamas atomus lazerio spiduliu, išskaidytu į 51 pluoštą. Kiti lazeriai — po 6 spindulius atomui — praktiškai sustingdo atomų judėjimą. Tada, dar kitais lazeriais verčia atomus sąveikauti ir iš principo, atlikti skaičiavimus.
Tai yra kvantinis kompiuteris, kuris, manipuliuodamas kubitais, galinčiais koduoti nulius ir vienetus tuo pačiu metu vadinamoje superpozicijos būsenoje. Padidintas jis galėtų smarkiai aplenkti įprastus kompiuterius, atlikdamas tam tikras užduotis.
Kadangi neutralūs atomai neturi elektros krūvio ir su kitais atomais sąveikauja nenoriai, atrodytų, kubitai iš jų netikę. Bet specialiai suderinę lazerį, fizikai gali sužadinti atomo išorinį atomą ir patraukti jį nuo branduolio, taip padidinadami atomo dydį iki milijardo kartų. Būdamas šios, vadinamosios Rydbergo būsenos, atomas elgiasi kaip jonas, elektromagnetiškai sąveikaudamas su gretimais atomais ir neleisdamas jiems patiems tapti Rydbergo atomais.
Tai galima panaudoti, kuriant susietumą — kvantinę būseną, kurios reikia atliekant skaičiavimus. Jei du besiliečiantys atomai sužadinami į superpoziciją, kur abu iš dalies yra Rydbergo būsenos ir iš dalies – pagrindinės būsenos, atlikus matavimą jie kolapsuos į vieną ar kitą būseną. Bet kadangi tik vienas atomas gali būti Rydbergo būsenos, atomai yra susieti, ir jų būsenos tampa tarpusavyje priklausomos.
Susieti neutralūs atomai turi pranašumų. Nereikia kontroliuoti atomų kokybės: atomai iš prigimties identiški. Jie daug mažesni už silicio kubitus, tad teoriškai, daugiau kubitų galima sutalpinti į mažą erdvę. Sistemos veikia kambario temperatūroje, – nereikia didžiulių krioninių įrenginių, kaip superlaidiems kubitams. O kadangi neutralūs atomai lengvai nesąveikauja, jie atsparesni išorės trikdžiams ir gali išlaikyti kantinę informaciją santykinai ilgai.
Startuoliai ir Saffmano grupė siekia sukurti visiškai programuojamus kvantinius kompiuterius. Kol kas Lukinas nori, kad grupė sutelktų dėmesį į kvantinių simuliatorių kūrimą. Simuliatoriai yra riboti kompiuteriai, kurių specializacija – specifinių optimizavimo užduočių sprendimas paruošiant kubitus tam tikra tvarka ir leidžiant jiems vystytis savaime. Levine'as sako, kad jo grupės įrenginys galėtų, pavyzdžiui, padėti telekomunikacijų inžinieriams nuspręsti, kur statyti radijo bokštus kuo pigiau ir kad būtų dengiamas kuo didesnis plotas. „Ketiname su šiais įrenginiais nuveikti ką nors naudingo,“ sako Levine'as. „Žmonės vis dar nežino, ką galui atlikti kvantinės sistemos.“
Jis su kolgomis mano, kad neutralių atomų įrenginiai galės pateikti atsakymą per kitus metus ar porą.
Du į asteroidą išsiųsti Japonijos Aeronautikos tyrimų agentūros (JAXA) misijos „Hayabusa 2“ robotai ne tik pasiekė savo misijos tikslą – asteroidą Ryugu – bet jame ir sėkmingai nusileido. Du asteroidaeigiai (angl. rovers), pavadinti 1A ir 1B – o bendrai vadinami „Minerva II-1“ – ant asteroido nusileido penktadienį, rugsėjo 21 d., bet sėkmingo nusileidimo patvirtinimo teko laukti dar dieną.
RemoveDEBRIS sumanė, sukūrė ir pagamino kosmoso kompanijų ir tyrimų institutų konsorciumas, kuriam vadovavo Surrey universiteto kosmoso centras. Zondą orbitoje valdo Surrey Satellite Technology Ltd inžinieriai. Projektą finansuoja ir Europos komisija.
Large Hadron Collider beauty (LHCb) mokslininkai užfiksavo dvi naujas, anksčiau nepastebėtas daleles, o taip pat pastebėjo trečios požymius.
Dvi naujos dalelės, kurias numatė standartinis kvarkų modelis, priklauso tai pačiai šeimai kaip ir protonai. CERN apie tai pranešė savo svetainėje ir du straipsnius paskelbė arXiv.org (1, 2).
Atrastas daleles – Σb(6097)+ ir Σb(6097) sudaro du viršutiniai kvarkai ir vienas nuostabusis, bei du žemutiniai ir vienas nuostabusis.
Šios dalelės dar vadinamos nuostabiaisiais barionais. Jos priklauso keturioms dalelėms, kurios anksčiau stebėtos Fermilab. Tačiau naujieji stebėjimai buvo pirmieji, kurių metu mokslininkams pavyko šias daleles užregistruoti. Paaiškėjo, kad jos maždaug šešis kartus masyvesnės nei protonai.
Tyrėjai mano, kad trečioji galima dalelė gali būti neįprasta sudėtinė dalelė – tetrakvarkas. Tai yra egzotiškas mezonas, kurį paprastai sudaro tik du kvarkai. O tetrakvarką sudaro keturi kvarkai, tiksliau, du kvarkai ir du antikvarkai.
Šios dalelės, pavadintos Zc-(4100), buvo užregistruotos, skylant sunkesniems B-mezonams. Tačiau registracijos standartinis nuokrypis (σ – sigma) siekė tik kiek daugiau nei 3. Tad, Zc-(4100) egzistavimo patvirtinimui ar paneigimui reikės daugiau stebėjimų.
Tarptautinė paleontologų komanda, vadovaujama Witwatersrando universiteto profesoriaus Jonah Choiniere, rado naują zauropodams giminingą dinozaurų rūšį Ledumahadi mafube. Jos atstovai svėrė po 12 tonų ir buvo dvigubai didesni už afrikinį dramblį.
Dinozauro rūšies pavadinimas — mafube — sesoto, viena iš vienuolikos oficialių PAR kalbų, reiškia „gigantiškas griaustinis auštant“. Paleontologų nuomone, tai gerai atspindi įspūdingus dinozauro gabaritus , o taip pat nurodo jo giminingumą su zauropodų grupe.
Ledumahadi mafube — vienas iš didžiausių zauropodų giminaičių ir netgi vienas iš galimų protėvių, nes gyven seniau, nei prieš 200 milijonų metų – zauropodai klestėjo prieš 200 – 85 milijonus metų
Tai pirmoji superžemė, aptikta šimto artimiausių žvaigždžių apžvalginių stebėjimų programos DPS (Dharma Planet Survey) duomenyse. Ateityje ji bus puikus taikinys detalesniems stebėjimams, kurie padės geriau suprasti superžemių – už Žemę masyvesnių uolinių planetų – savybes.
exoplanets.nasa.govtechnologijos.lt
NASA pasidalino šešių metų komercinių žemos orbitos skrydžių plano smulkmenomis. Astronautai grįš į Mėnulį ir tobulins pilotuojamo skrydžio į Marsą technologijas.
NASA planuoja panaudoti TKS naujų kosminių avanpostų kūrimui. Tyrimai stotyje padės suprasti, kaip žmones veikia ilgi kosminiai skrydžiai, ir sukurti technologijas, padėsiančias žmonėms vykti į tolimą kosmosą. JAV vyriausybė liks pagrindiniu TKS partneriu iki 2024 metų, paskui, likusius keturis stoties tarnavimo metus dalinsis jos resursais su privačiomis kompanijomis.
Posūkis į privatų sektorių — pirmasis iš penkių NASA konkurencijos ir inovacijų plano punktų
Kiti keturi tikslai susiję su Mėnulio orbitos platforma, aptarnaujama kosminiu laivu Orion, kuriuo galima atlikti iki 21 dienos trukmės skrydžius. Skrydis iki Mėnulio trunka 3-4 dienas. Pati stotis Mėnulio orbitoje ne tik smarkiai padidins misijos tolimajame kosmose laiką, net ir taps atsparos tašku naujoms Mėnulio tyrimo ir komercinio jo potencialo vertinimo kampanijoms.
Pirmasis pilotuojamas Orion skrydis apie Mėnulį numatytas 2023 metais, o amerikiečių grįžimas į palydovą — trečiojo dešimtmečio gale. Bet dar iki tol NASA planuoja bendradarbiauti su privačiomis kompanijomis ir kitų šalių partneriais robotizuotose Mėnulio ilgalaikio buvimo kolonijų statybos misijose.
Ir orbitinė plarforma ir Mėnulio kolonija bus bandymų aikštelės būsimoms misijoms į Marsą, kurios numatomos ketvirtajame dešimtmetyje.