Nesvarbu, ar jūsų akys rudos, ar mėlynos, veikiausiai kartkartėmis susimąstote, kaip atrodytumėte, jei jos būtų žalios. Nustebsite, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių ir veiksnių, įskaitant vartojamą maistą ir patiriamas emocijas, rainelės spalva gali kiek pasikeisti, rašoma portale „Bright Side“.

Toliau paminėta keletas įdomių faktų ir pateikta konkrečių juos iliustruojančių pavyzdžių, įrodančių, kad akių spalva išties daro įtaką mūsų išvaizdai.

1. Akių spalvos ir nuotaikos ryšys

Stiprios emocijos visada yra tam tikras sukrėtimas mūsų organizmui. Kai neapsakomai nudžiungame arba sprogstame iš pykčio ne tik pakinta širdies ritmas, pagreitėja bei pasunkėja kvėpavimas, bet keičiasi ir akių spalva. Ji gali tapti intensyvesnė, kartais patamsėja, o kartais atvirkščiai – pašviesėja. Ryškiausių akių savininkais laikomi tie žmonės, kurie gana dažnai patiria laimės akimirkas.

2. Melaninas ir amžius

Pilkšvai žydromis akimis gimęs kūdikis, praėjus tam tikram laikui, gali pateikti siurprizų. Mėlynų akių paslaptis siejama su nedideliu melanino kiekiu akies rainelėje, kuri išskaido šviesą ir atrodo dar ryškesnė. Daugelio kūdikių akių spalva 3–18 mėnesių laikotarpiu gali patamsėti. Taip įvyksta tuo atveju, jei rainelėje padaugėja melanocitų.

Pavyzdžiui, kalnuotų vietovių gyventojai dažnai gimsta mėlynakiai ir tik vėliau jų akys paruduoja. Vis dėlto daugiausia įtakos akių spalvai, aišku, turi tėvų akys, nors nutinka ir taip, kad galutinai akių spalva susiformuoja tik sulaukus 12 metų. Tačiau tie, kurie gimsta rudomis akimis, jokių rainelės spalvos pokyčių nepatiria – prigimtinę akių spalvą jie išlaiko visą gyvenimą. Dėl didelio kiekio melanino išorinis rainelės sluoksnis sugeria ir atspindi šviesą, todėl akių spalva yra ruda.

Nustatyta, kad tamsių akių savininkai mažiau imlūs akių ligoms, tačiau nepaisant šios aplinkybės jiems vis tiek patartina nešioti akinius nuo saulės. Vieno Čekijoje atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad rudaakiai žmonės laikomi patikimesniais, o šivesiaakės moterys neva rečiau patiria neigiamų emocijų ir depresijos epizodų. Įdomu tai, kad akių spalvą lemia net 16 genų. Štai kodėl kartais sunku prognozuoti, kokios bus gimusio kūdikio akys.

3. Žaliavalgystė ir detoksikacinė dieta

Kai kurie alternatyviosios medicinos šalininkai pritaria nuostatai, kad egzistuoja tam tikras ryšys tarp rainelės spalvos ir vidaus organų būklės. Diagnozavimas iš akių rainelės medicinoje vadinamas iridologija. Visgi dėl nepakankamo pagrįstumo tokia praktika priskiriama pseudomokslams.

Kad ir kaip būtų, dr. Robertas Morse‘as, ketvirtį milijono pacientų turintis sveikatos guru, tvirtai tiki, kad išorinis akies kvadrantas yra susijęs su galvos smegenų funkcijomis, o vidinis apskritimas – su virškinimo sistema. Jis teigia, kad vaisiais ir daržovėmis gausus mitybos racionas gali turėti įtakos akių spalvos pokyčiams.

Šis specialistas sukūrė ne vieną panašius teiginius patvirtinantį vaizdo įrašą. Norėdamas įrodyti savo išvadų pagrįstumą kaip pavyzdį jis pateikė dvi tos pačios moters akių nuotraukas. Tarp fotografavimo, esą, praėjo šešeri metai – laikotarpis, kai moteris laikėsi veganiškos dietos. Rainelės spalva nuotraukose akivaizdžiai skiriasi.

Pasak dr. R. Morse‘o, didelė gelsvų atspalvių koncentracija perspėja apie didelį toksinų kiekį žmogaus organizme. Pagerėjus virškinimo sistemos funkcijoms žalsvai rudos akys, esą, pašviesėja ir tampa beveik žalios.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad laikantis detoksikacinės dietos pakinta ne tik rainelės, bet ir baltymo spalva: veganiškai maitinantis jis pašviesėja ir paryškėja. Dr. R. Morse‘as tvirtina, kad kiekvieno žmogaus pigmentai yra unikalūs, todėl visada būtina atlikti individualią analizę. Tokios daržovės kaip špinatai, jo įsitikinimu, padeda akims atrodyti jaunai ir neblukti, medus, esą, suteikia rainelei šiltą, o jūros gėrybės – intensyvesnį atspalvį. Tarp poveikį akių spalvai turinčių produktų jis pamini ir alyvuogių aliejų, svogūnus bei riešutus.

4. Makiažo burtai

Moterys kuo puikiausiai gali pasinaudoti ypač efektyviomis priemonėmis, leidžiančiomis pabrėžti arba kiek pakoreguoti akių atspalvį. Tie stebuklus darantys daiktai – tai drabužiai, aksesuarai ir, žinoma, dekoratyvinė kosmetika.

Pavyzdžiui, rudaakės moterys, norėdamos, kad rainelė atrodytų šviesesnė, gali rinktis aukso spalvos, rausvus ir šviesiai žalius apdarus. O štai mėlynų ir žalių akių savininkės akių spalvą gali paryškinti žalsvai melsvos (turkio), skaisčiai žalios (smaragdo) ir mėlynos spalvų garderobo detalėmis. Neutralios spalvos, tokios kaip balta, pilka ir juoda, gali padėti akcentuoti natūralią akių spalvą.

Beje, jei tenka nešioti akinius, pasirūpinkite, kad jie būtų padengti spindesį mažinančiu sluoksniu, kitaip pro stiklus sunkiau matysis jūsų akių spalvą.

5. Saulės šviesa ir gyvenamoji vieta

Daugiausia mūsų planetos gyventojų yra rudaakiai. Rudą akių spalvą turi net 70 proc. žmonių. Rudų akių savininkų galima rasti visuose žemynuose, pradedant Australija ir baigiant Šiaurės Amerika. Tam tikruose regionuose, kaip antai Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje, Pietų Europoje ir Okeanijoje, rudaakiai sudaro net 95 proc. visos vietinės populiacijos.

Jungtinėse Valstijose rudas akis turi 50 proc. piliečių. Mėlynakių dažniau pasitaiko šiauriniuose Europos kraštuose. Estijoje, Danijoje ir Suomijoje jie sudaro 85 proc., Vokietijoje – 75 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 50 proc. gyventojų. Kartais, nors ir labai retai, mėlynakis žmogus gali gimti ir Artimuosiuose Rytuose. Beje, Kopenhagos universitete atlikti genetiniai tyrimai įrodė, kad mėlynos spalvos rainelė atsirado kaip prieš maždaug 6–10 tūkst. metų įvykusios mutacijos rezultatas. Tyrimo iniciatoriai tvirtina, kad iš pradžių visų žmonių akys buvo rudos, tačiau įvykus mutacijai sumažėjo išskiriamo melanino kiekis. Mokslininkai mano, kad pirmiausia ši mutacija įvyko į šiaurės vakarus nuo Juodosios jūros plytinčiuose regionuose.

Įdomu, kad tik 2 proc. Žemės populiacijos turi žalias akis. Šį atspalvį lemia tam tikras vidutinio melaninio kiekio ir gelsvai rudo pigmento derinys. Žaliaakių daugiausia Ispanijoje, Airijoje, Rusijoje, Brazilijoje, Islandijoje ir Pakistane. Rečiausia akių spalva yra geltona. Geltoną spalvą lemia pigmentas lipochromas.

6. Akių pašviesinimas lazeriu

Seniau akių spalvos keitimo operacijos buvo laikomos ypač rizikingomis ir siejamos su tikimybe apakti, tačiau 2011 metais dr. Greggas Homeris pristatė akių spalvos keitimo būdą lazerinės chirurgijos metodu. Naudojant lazerį suardomos melanino ląstelės, todėl rainelė pašviesėja. Vadinasi, rudaakiai po tokios procedūros gali tapti mėlynakiais arba pilkaakiais.

Procedūra tetrunka 20 sekundžių, tačiau galutinis rezultatas išryškėja tik po 2–4 savaičių. Peno idėjai G. Homeris gavo iš kolegos dermatologo taikomos metodikos: pastarasis lazeriu šalindavo apgamus ir įvairias įgimtas žymes. Tyrimai parodė, kad tokia operacija nedaro poveikio regėjimui, tačiau visi galimi pašaliniai efektai kol kas neištirti. Pats G. Homeris yra pasakęs: „Galite drąsiai ryžtis šiai procedūra, kadangi aš ją leisčiau darytis savo dukrai.“

7. Chameleoniškos akys

Kai kurių žmonių akių spalva mainosi. Nors išsamiai toks reiškinys netyrinėtas, mokslininkai sutinka, kad tai nėra liga, o veikiau unikalus tik keletui žmonių būdingas ypatumas. Chameleoniškas akis paprastai turi žaliai melsvos arba šviesiai rudos spalvos akių savininkai. Jokių regos sutrikimų, pasak medikų, neįprastos akių savybės tikrai nesukelia. Tokia akių spalva, kaip manoma, gali būti paveldima.

Mokslininkai mano, kad nuolatinius akių spalvos kitimus lemia nervų ir endokrininėje sistemose vykstantys procesai, taip pat melanino kiekis. Chameleoniškos akys reaguoja į stresą, malonius jausmus ir pervargimą. Spalvos pokyčiai taip pat gali būti susiję su aplinkos ir klimato pasikeitimais. Psichologai laikosi nuomonės, kad tokių akių savininkai kartais gali pasielgti neapgalvotai ir neprognozuojamai.

Komentarai ()