Kas nutiko Taline įvedus nemokamą viešąjį transportą ir ko iš to galėtų pasimokyti Lietuva (13)
Lietuvos miestus jau daug metų kamuoja tos pačios bėdos – didelės transporto spūstys, oro tarša, triukšmas. Nemažėja nuosavais automobiliais važinėjančių miestiečių. Visa tai verčia reorganizuoti miestų transporto sistemą taip, kad daugiau gyventojų rinktųsi keliones viešuoju transportu. Ir koks tas viešasis transportas turėtų būti? Autobusai, troleibusai, tramvajus ar metro? Ką apie tai mano keleivių vežėjai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai papasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas, Keleivinio transporto tarybos pirmininkas, UAB Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius.
– Ką keleivių patogumui galima būtų padaryti jau dabar?
– Kelionės viešuoju transportu keleiviams būtų dar patogesnės, jei veiktų bendra elektroninio bilieto sistema, kuri sujungtų visų rūšių transportą. Ir ne tik viename mieste, bet visoje Lietuvoje. Būtų patogu, jei atvažiavus į kitą miestą nereikėtų ieškoti, kur nusipirkti važiavimo bilietą. Pavyzdžiui, su Vilniečio kortele galima būtų važiuoti viešuoju transportu kad ir Klaipėdoje ar Kaune. Dabartinės technologijos leidžia tai organizuoti, atskirti finansinius srautus ir kt.
– Kaip vertinate Talino patirtį? Jau 5 metai šiame mieste registruoti gyventojai viešuoju transportu važinėja nemokamai?
– Taip, atrodo patraukliai. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant žmones paskatinti naudotis viešuoju transportu ir sumažinti kamščius gatvėse. Ir jiems tai pasisekė. Viešojo transporto populiarumas Taline išaugo 8 procentais. Be to, miesto savivaldybės teigimu, Talinui nemokamas transportas atneša po 20 mln. eurų per metus.
Dabar nebereikia bilietų sistemos, IT sistemos, sumažėjo administravimo, kontrolės kaštai. Be to, norėdami naudotis nemokamu transportu tūkstančiai gyventojų, kurie nebuvo prisiregistravę Taline, suskubo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. O kuo mieste daugiau žmonių, tuo daugiau pinigų jam nubyra. Taigi, apie nemokamą viešąjį transportą Vilniuje diskutuota nemažai, bet manau, kad tai dar yra rimtai svarstytinas klausimas.
– Kaip Lietuvos miestai sprendžia judrumo problemas? Kokią mato ateities miesto transporto sistemos viziją?
– Daugumos miestų, ypač didmiesčių, transporto problemos yra panašios. Vieningai sutariama, kad būtina turėti transporto sistemos vystymo strategiją, turėti viziją bet iki 2020 metų. Todėl 18 Lietuvos miestų yra parengę arba dar rengia darnaus judumo planus.
– Kokios pagrindinės priemonės numatomos šiuose planuose?
– Bene svarbiausioji – viešojo transporto parko atnaujinimas. Šiuo metu keleiviai nėra patenkinti daugumos viešojo transporto priemonių būkle ir amžiumi. Miestai jau dabar skuba padėtį gerinti. Štai vien Vilniuje iki metų pabaigos planuojama atnaujint apie pusę viešojo transporto parko – turėtų pradėti važinėti 250 naujų autobusų ir 40 troleibusų. Taip pat numatoma gerinti infrastruktūrą, didinti reisų dažnumą, gerinti pasiekiamumą.
– Iki šiol daug diskutuojama apie tai, kad transporto spūsčių ir oro taršos problemą sostinėje padėtų išspręsti tramvajus arba metro. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Bet kuriuo atveju, manau, kad antžeminis viešasis transportas sostinėje išliks. Žinoma, greitasis tramvajus arba metro, kuris sujungtų miegamuosius rajonus su miesto centru, labai pagerintų vežimo paslaugų kokybę. Tai greitos, komfortiškos transporto priemonės, galinčios vežti daug daugiau keleivių, elektrinės, todėl neteršiančios oro, netriukšmingos. Privalumų daug, deja, turi ir trūkumų – yra brangios ir sunkiai įgyvendinamos.
