Elonas Muskas procentais apskaičiavo tikimybę, jog skris į Marsą - jo įmonių akcininkams reikėtų sunerimti? ()
Elonas Muskas ir toliau tikina, jog tikimybė, kad jis keliaus į Marsą yra išties nemaža - šįkart ją apibrėžė procentais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas tikina, jog yra 70 proc. tikimybė kad ir jis pats keliaus į Marsą, rašo livescience.com.
47 metų vyriškis per interviu televizijai HBO sakė, jog Marso tyrimų programa yra ne šiaip kokia fantazija, sugalvota visko pertekusiems turtuoliams, kurie kosminėmis kelionėmis gali pasinaudoti kaip „keliu ištrūkti“.
„Tikimybė žūti Marse daug didesnė nei Žemėje. Bus sunku. Mirties tikimybė didelė ir skrendant mažoje skardinėje per kosmoso gelmes. Manome, kad sugrįžti bus įmanoma, bet nesame tikri. Tai ar tikrai jums tai skamba kaip kelias ištrūkti turtuoliams?“, - svarstė E.Muskas.
Anot jo, nors skrydis į Marsą būtų sudėtingas, nusileidimas Raudonojoje planetoje keltų dar daugiau iššūkių. „Jeigu pasisektų, nusileistumėte sėkmingai, o sėkmingai nusileidus tektų be perstojo dirbti, kol pastatytumėte bazę. Taigi, žinote, nedaug to laiko būtų poilsiavimui. Ir netgi po viso šito aplinka būtų labai atšiauri. Tad... labai didelė tikimybė, kad ten ir mirtumėte“, - apie Marso netinkamumą turtuoliams poilsiautojams aiškino „SpaceX“ vadovas.
Tačiau šiuolaikinė technologijų pažanga tokia, kad žmonių skrydis į Marsa turėtų būti įmanomas jau po septynerių metų, o vienam keleiviui tokia kelionė kainuotų „apie kelis šimtus tūkstančių dolerių“. Nepaisant visų išvardintų grėsmių, E.Muskas tikino, kad pats keliautų be abejonių. „Daugybė žmonių kopia į kalnus. Nors žmonės ant Everesto žūva nuolat. Jie tai daro dėl iššūkio“, - sakė jis.
E.Muskas apie Marso kolonizavimą ir „SpaceX“ vaidmenį šioje kolonizacijoje pasakojo jau ne kartą, jis mano, kad Marsas galėtų būti potencialus atsarginis planas žmonijai, jei Žemė dėl kokių nors priežasčių taptų nebetinkama gyventi.
Jau daugiau nei dešimtį metų „SpaceX“ kuria vis sudėtingesnes kosminių skrydžių sistemas: pirmoji orbitinė raketa buvo „Falcon 1“, vėliau atsirado bandomoji, saugiai nusileisti gebanti raketa „Grasshopper“, dabar naudojama daugkartinio naudojimo raketa-nešėja „Falcon 9“, krovininė kapsulė „Dragon“ naudojama Tarptautinės kosminės stoties aptarnavimui, jau galima naudoti ir sunkiąją raketą-nešėją „Falcon Heavy“, o netrukus įgulos gabenimui bus pritaikyta ir „Dragon Crew“ kapsulė.
Tačiau visi šie „SpaceX“ projektai nublanksta prieš dar tik kuriamą BFR raketą, kuri neseniai buvo pervadinta į „Starship“.