Ar gali būti deguonis be gyvybės? Naujas eksperimentas ir ką tai sako apie kosminės gyvybės paiešką ()
Deguonies molekulė yra labai reaktyvi, tad jeigu Žemėje nebūtų ją nuolat išskiriančios gyvybės (medžių ir fitoplanktono), atmosferoje deguonies greitai nebeliktų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl šios priežasties deguonis yra laikomas vienu iš geriausių biopėdsakų – ženklų, kad tolimoje planetoje taip pat gali egzistuoti gyvybė. Tačiau nauji laboratoriniai eksperimentai parodė, kad deguonis egzoplanetų atmosferose gali susiformuoti ir kitais būdais.
Eksperimentų metu nagrinėta, kaip evoliucionuoja planetų atmosferos, pradžioje susidedančios iš anglies dvideginio, vandens garų, amoniako ir metano, pašildytos iki 27-327 laipsnių Celsijaus ir veikiamos ultravioletinės spinduliuotės, kuri galėtų sklisti iš žvaigždės, arba plazmos, generuojamos žaibų išlydžių metu.
Vos per tris dienas eksperimentuose, kuriuose spinduliuotė ar plazma daug intensyvesnės, nei Žemėje, susiformavo ir deguonies, ir organinių dujų molekulių. Organiniai junginiai, tokie kaip formaldehidas ir vandenilio cianidas, irgi laikomi galimais biopėdsakais. Taigi atrodo, kad deguonies aptikimas egzoplanetos atmosferoje nėra toks reikšmingas gyvybingumo įrodymas, kaip norėtųsi tikėtis.
Tyrimo rezultatai publikuojami ACS Earth and Space Chemistry.
