Prieš daugiau nei 65 milijonus metų į Žemė trenkėsi dinozaurus išnaikinęs asteroidas. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad tą naktį Meksikos įlankoje pakilo cunamis su beveik 1,5 km aukščio bangomis ir sukėlė chaosą pasaulio vandenynuose.

14 km skersmens Chicxulub asteroidas sukėlė Žemėje tikrą sumaištį, taigi nieko keisto, kad per jį išnyko vadinamasis K-Pg geologinis sluoksnis ir pasibaigė dinozaurų era.

„Chicxulub asteroidas sukėlė didžiulį cunamį – tokio šių laikų istorijoje nėra buvę, – aiškino Mičigano universiteto Žemės ir aplinkos mokslų fakulteto doktorantas, tyrėjas Molly‘is Range‘as. – Kiek žinome, esame pirmieji sukūrę cunamio poveikio modelį, sakė M. Range leidiniui „Live Science“.

Mokslininkai žinojo, kad asteroidas trenkėsi į seklius vandenis Meksikos įlankoje. Tik norint suvokti ir išmatuoti jo padarytą įtaką, reikėjo modelio, kuris padėtų apskaičiuoti poveikį Žemės plutai – juk dėl deformacijų susiformavo krateriai, po pirmo smūgio iš tos vietos pasklido stiprios bangos, vėliau vanduo plūdo atgal. Taigi tyrėjų bendraminčių grupė kreipėsi į mokslininką Brandoną Johnsoną, kuris Browno universitete Rodo saloje studijuoja kraterių susidarymą nuo tam tikro smūgio planetos paviršiuje.

B. Johnsonas sukūrė modelį, išsamiai vaizduojantį, kas vyko 10 minučių po asteroido smūgio, kai jo išmuštas krateris buvo beveik 1,5 km gylio. Smūgis buvo toks stiprus, kad krateryje iš pradžių dar nebuvo vandens, jis tekėjo atgal į kraterį. Pagal sukurtą modelį, vanduo sutekėjo į kraterį, paskui ištekėjo, vėl ištekėjo – taip susidarė didžiulė, viską šluojanti banga.

Antras modelis padėjo komandai tirti, kaip cunamis sklido po vandenynus visame pasaulyje. Tyrimų rezultatai parodė, kad cunamio poveikis buvo juntamas visame pasaulyje.

„Paaiškėjo, kad cunamis praūžė per visą vandenyną, pasekė kiekvieną vandenyno baseiną“, – teigė M. Range‘as. Meksikos įlankoje vanduo judėjo 143 km per valandą greičiu. Per pirmą parą cunamio poveikio padariniai išplito Meksikos įlankoje, į Atlanto vandenyną, per Centrinės Amerikos jūros kelią (jo nebėra, bet anksčiau jis jungė Meksikos įlanką su Ramiuoju vandenynu).

Po pirmos beveik 1,5 km aukščio bangos į pasaulio vandenynus pasklido daugiau aukštų bangų. Pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje bangos siekė 14 m aukštį, šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje kilo iki 14 m aukščio bangos. Meksikos įlankoje kai kuriose vietose pakilo iki 20 m aukščio bangos, o kai kur – net iki 100 m aukščio bangos. Aukščiausia iš kada nors užfiksuotų bangų Pietų pusrutulyje buvo 23,8 m aukščio banga, 2018 m. kilusi netoli Naujosios Zelandijos.

Pasak M. Range‘o, yra sukurtus modelius pagrindžiančių teorijų. Remiantis antruoju modeliu, dideliu greičiu judantis vanduo sukėlė eroziją, Ramiajame vandenyje, šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio vandenyno baseinuose pasklido daug nuosėdų.

Dar viename tyrime M. Range‘as tyrė įrašus apie nuosėdas vandenyne. Jo tyrimai sutapo su modelio apie cunamį analize.

Sudėtinga įsivaizduoti ir suvokti tokį kataklizminį cunamį, taigi mokslininkai palygino jį su 2004 m. Indijos vandenyne kilusiu cunamiu, kuris pražudė mažiausiai 225 000 žmonių. Mokslininkų teigimu, šie du cunamiai skiriasi lyg diena ir naktis. Per pirmas 7 valandas Chicxulub cunamio poveikis buvo nuo 2 500 iki 29 000 kartų didesnis nei 2004 m. cunamio Indijos vandenyne, teigė M. Range‘as.

Savaime suprantama, dinozaurai išnyko ne tik dėl didžiulio cunamio. Asteroidas sukėlė smūginių bangų, į atmosferą buvo išmesta didžiulis kiekis karštų akmenų dulkių, tarp kurių įvyko tokia stipri trintis, kad prasidėjo miškų gaisrai, juose daugybė gyvūnų iškepė gyvi. Dulkės sūkuriavo ore ir daugelį metų užstojo saulės spindulius, todėl nunyko augalai ir žuvo jais mitę gyvūnai.

Komentarai (7)