Kai kurios mūsų organizmo dalys jau nebeatlieka jokio reikšmingo vaidmens, nors mūsų protėviams buvo gyvybiškai reikalingos, rašo „Science Direct“.

Pavyzdžiui, žarnyno kirmėlinė atauga (apendiksas) nebėra gyvybiškai svarbi organizmo dalis (nors kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad tai gali būti gerųjų žarnyno bakterijų saugykla). Pasitaiko atvejų, kai šioje kirmėlinėje ataugoje prasideda uždegimas ar netgi plyšimas, dėl ko reikalingas chirurginis jos šalinimas.

Bet yra ir daugiau kūno dalių, kurios anksčiau buvo reikalingos žmonių išlikimui, bet mums ir mūsų aplinkai besivystant prarado savo funkciją. Kai kurias iš šių dalių galima drąsiai pašalinti, kai kurios nyksta pačios – o jų neturėjimas niekaip nepablogina mūsų gyvenimo kokybės.

Bostono koledžo (JAV) evoliucinės antropologijos ekspertė Dorsa Amir daugiau papasakojo apie tokias „evoliucines liekanas“. Anot jos, jeigu kokia nors organizmo funkcija ar dalis tampa nebenaudinga, bet ir jokios žalos nebekelia, ji dažniausiai ir toliau tęsia savo egzistenciją su mūsų rūšimi.

Taigi, apžvelkime devynias žmogaus kūno dalis, kurias vis dar turime, nors jos jau milijonus metų nebeatlieka jokios reikšmingos funkcijos.

1. Pats žinomiausias nebereikalingas organas – kirmėlinė atauga

Prieš daugelį metų apendiksas galbūt padėdavo žmonėms suvirškinti augalus, kuriuose buvo gausu celiuliozės. Nors augalėdžiai gyvūnai vis dar pasikliauja kirmėline atauga kaip pagalbininke virškinant augalus, žmonių virškinimo sistemoje ji jau nebedalyvauja.

„Pradėjus pereidinėti prie įvairesnės dietos ir vartojant vis daugiau mėsos mums nebereikėjo tokio ilgo ir sudėtingo virškinimo trakto“, – sakė D.Amir.

Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šioje ataugoje vis dar yra naudingų žarnyno bakterijų. Tik kad neaišku, ar „kirmėlinė atauga visada tik tai ir darė, ar tai yra atvejis, kai senas šuo išmoksta naują triuką“.

2. Palmaris longus raumuo, esantis dilbyje

Apie 10 proc. žmonių jo jau net nebeturi.

Jeigu padėtumėte savo riešą ant stalo delnu į viršų ir pabandytumėte mažuoju piršteliu paliesti nykštį, galbūt pamatysite, kaip ant riešo išryškėja raumens juostelė. Tai – evoliucijos eigoje smarkiai sumažėjusio raumens palmaris longus likutis. Anot D.Amir, mūsų protėviams šis raumuo buvo reikalingas laipiojant po medžius.

„Encyclopedia Britannica“ rašo, kad šis raumuo taip pat padėjo ankstyviesiems žmonėms įsikibti į daiktus. Tačiau prieš maždaug 3,2 mln. metų mūsų protėviai pradėjo vaikščioti ant dviejų kojų, todėl šis raumuo nebeteko savo prasmės.

„Jis nebenaudingas jau ilgą laiką“, – sakė D.Amir.

Šiandien, nepriklausomai nuo to, ar žmogus šį raumenį dar turi, ar jau nebe, jo pagriebimo jėga yra tokia pati. „Natūrali atranka nėra sistema, kurios tikslas yra idealus efektyvumas“, – sakė antropologė.

3. Žmonėms nebereikia galingų žandikaulių, nes pradėjome maitintis minkštesniu, termiškai apdorotu maistu

Be to, mūsų žandikauliai sumažėjo, todėl burnoje protiniams dantims nelabai belikę vietos.

„Įvertinus tai, kad dabar valgome ganėtinai minkštą maistą, o krūminiai dantys paprastai naudojami trynimui, jų iš esmės nelabai ir tereikia“, – sakė D.Amir.

4. Plaukus pastatantys raumenys arrector pili

Mūsų protėviai buvo kur kas plaukuotesni, tad jiems šios raumenų skaidulos buvo naudingos, bet mums jos nebeteikia jokios naujos.

Gyvūnams su tankiu kailiu arrector pili gali suteikti papildomos izoliacijos – šie raumenys pastorina šilumą sulaikantį sluoksnį. Be to, šie raumenys gali padėti gyvūnui atrodyti didesniu ir grėsmingesniu – tokia taktika iki šiol naudojasi dygliakiaulės.

5. Uodegos, žmogaus embrionui išsivystančios po 5-8 savaičių nuo pastojimo

Iki gimimo žmonėms uodegos dažniausiai sunyksta: pertekliniai slanksteliai susijungia ir sudaro bemaž vientisą uodegikaulį.

Uodegos mūsų protėviams, vaikščiojusiems ant keturių galūnių, padėjo judėti, išlaikyti pusiausvyrą, tačiau išmokus vaikščioti vien ant kojų uodega prarado prasmę.

„Mūsų protėviai, įgiję mutacijas, dėl kurių išnyko uodegos, panašu, gyveno sėkmingiau, todėl per daugelį kartų uodegos apskritai išnyko“, – sakė D.Amir.

Retais atvejais kūdikiai gimsta su rudimentine uodega – medikai šią nebereikalingą ataugą be jokių pasekmių gali pašalinti chirurginiu būdu.

6. Ausies raumenys, gebantys valdyti ausies kaušelio judėjimą

Žmonės gebėjimą valdyti šiuos raumenis prarado. Kiti žinduoliai šiais raumenimis vis dar naudojasi siekdami nustatyti, kur yra grobis (arba grėsmę keliantis plėšrūnas)

Ausies raumenys padeda kitiems žinduoliams nustatyti, iš kurios vietos sklinda garsas, taip pat, anot „Encyclopedia Britannica“, jie naudingi išreiškiant emocijas.

Skirtingai, nei žmonės, gyvūnai (pvz., katės) turi judinti ausis, kad geriau girdėtų. Tačiau, anot D.Amir, mūsų kaklai yra lankstūs, todėl mums nereikia į garso pusę pakreipinėti savo ausų.

Daugiausiai, ką iki šiol su šiais raumenimis gali padaryti kai kurie žmonės – tai pajudinti ausis pramogai ar norint pasirodyti, tačiau tikrai ne praktiniais sumetimais.

7. Trikampis raumuo pyramidalis, esantis pilvo apačioje

Žmonės šių raumenų gali neturėti apskritai, gali turėti vieną arba du. Bet kuriuo atveju, naudos iš jų – jokios.

Anot „Encyclopedia Britannica“, pyramidalis raumuo gali padėti įtempti pilvo viduriu iš apačios į viršų besidriekiančią sausgyslinę juostą linea alba. Tačiau funkciškai pilvo raumenų susitraukimui pyramidalis jokio poveikio neturi.

Apie 20 proc. žmonių šių raumenų jau nebeturi.

8. Vyrų speneliai

Vyriškos ir moteriškos lyties embrionai iš pradžių vystosi identiškai, ir tik vėliau testosteronas sukelia lyties organų formavimąsi. Bet dar prieš pasireiškiant hormonų poveikiui jau būna įvykęs spenelių formavimasis.

Natūraliomis sąlygomis vyrų laktacija yra neįmanoma, tačiau didelė hormono prolaktino koncentracija gali paskatinti ir vyrus gaminti pieną. Be to, laktacija yra šalutinis širdies ritmą keičiančio preparato digoksino poveikis.

Išskirtinėmis sąlygomis pieną išskirti gali daugumos žinduolių patinai, bet tik vaisėdžio šikšnosparnio Dyacopterus spadiceus patinai gali išskirti pieną spontaniškai.

9. Trečiasis vokas – plica semilunaris

Tai yra audinio klostė, kurią galite pamatyti vidiniame akies kamputyje. Tai yra sunykusi liekana trečio voko, kurį kai kurie gyvūnai gali naudoti savo akių apsaugai.

Šiuos vokus ant akių užtraukti gali paukščiai, ropliai ir kai kurie žinduoliai – jie palaiko akies obuolių drėgnumą, apsaugo juos nuo dulkių ir kitų svetimkūnių.

Žmonės iš esmės prarado šiuos trečiuosius vokus ir nebeturi gebėjimo juos valdyti.

„Nėra labai aišku, dėl ko žmonės jų nebeturi. Bet tai yra visiems primatams apskritai nelabai būdingas organas, taigi, veikiausiai jis buvo prarastas labai seniai“, – sakė D.Amir.

Komentarai ()