O čia tai driokstelėjo: dešimt milijardų kartų stipresnis žybsnis už stipriausią, kada nors užfiksuotą Saulėje ()
Visos žvaigždės žybsi. Mūsų Saulė kartais paleidžia tokius energingus žybsnius, kad sukelia pavojų palydovams ir ateityje gali kelti pavojų astronautams, skrendantiems už Žemės magnetosferos ribų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet mūsų žvaigždės žybsnių nepalyginsi su kai kurių kitų – štai neseniai pranešta apie dvinarės žvaigždės JW 566 žybsnį, dešimt milijardų kartų stipresnį už stipriausią, kada nors užfiksuotą Saulėje. Ši žvaigždė, matoma Oriono molekuliniame debesyje, yra labai jauna.
Jaunos žvaigždės žybsi daug stipriau, nei pagyvenusios, tokios kaip Saulė, bet net ir tarp jų šis žybsnis išskirtinis. Panašu, kad jis bent dešimt kartų stipresnis nei bet koks anksčiau užfiksuotas panašios žvaigždės išsiveržimas.
Visas žybsnis truko neilgai – po sušvitimo per pusvalandį priblėso dvigubai, o per kelias valandas pranyko visai. Toks spartus šviesio pokytis leidžia spręsti, kad žybsnį sukėlė magnetinio lauko linijų persijungimas žvaigždės aplinkoje. Persijungimu vadinama sparti magnetinio lauko linijų rekonfigūracija, įvykstanti, kai jos susisuka į labai vingiuotas formas. Persijungimo metu didelė dalis energijos, sukauptos magnetiniame lauke, išlaisvinama ir įkaitina aplinkinę plazmą, kuri pradeda skleisti labai energingas radijo bangas – būtent radijo signalas ir buvo užfiksuotas.
Šis atradimas padės geriau suprasti procesus, vykstančius jaunų žvaigždžių aplinkoje; šie procesai turi įtakos ir planetų formavimuisi.
Tyrimo rezultatai arXiv.
