Ar žinote, koks milžiniškas renginys vykdavo tuomet, kai dar nebūdavo Olimpinių žaidynių? Susipažinkite su Panatėnaja ()
Panatėnaja – tai senovinis ir itin svarbus festivalis, vykęs senovės Atėnuose, Graikijoje. Renginys buvo skirtas pagerbti Paladę Atėnę, kuri yra legendinė Graikijos sostinės įkūrėja, išminties, strategijos, karo deivė, o vėliau ir meno, amatų bei mokslo globėja. Šio festivalio metu jos garbei buvo atliekamos įvairios ceremonijos, aukojama ir varžomasi įvairiose rungtyse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Festivalio kilmė
Panatėnajos pradžia yra siejama su ankstyvuoju Atėnų valdovu Erichthoniumi, kuris anksčiau dar buvo vadinamas Erechtheysu, nors vėliau paaiškėjo, kad tai buvo du skirtingi žmonės.
Sakoma, kad pirmasis Panatėnajos festivalis įvyko 729 metai prieš pirmas Olimpines žaidynes ir kad originalus festivalio pavadinimas buvo Athenaea. Tik kai Atiką – vieną svarbiausių Senovės Graikijos regionų, kurio centras buvo Atėnų miestas, suvienijo Tesėjas – festivalis buvo pervadintas, kad jį galėtų švęsti ne tik Atėnų gyventojai, bet ir kiti Atikos žmonės.
Buvo dvi festivalio rūšys. Mažąją Panatėnąją graikai šventė reguliariai, tuo tarpu Didžioji Panatėnaja buvo švenčiama kas keturis metus. Ši šventė gali būti laikoma didesne ir puošnesne Mažosios Panatėnajos versija.
Graikai šį festivalį vadino ir ilgiausiu, nors šiandien nėra tiksliai aišku kiek dienų jis trukdavo, manoma, kad trukmė galėjo būti apie 12 dienų. Nepaisant to, yra aišku, kad festivalis vykdavo Hecatombaeono mėnesį (pagal atėnų kalendorių), kas pagal Grigaliaus kalendorių yra liepa-rugpjūtis. Pati svarbiausia ir iškilmingiausia šventės diena būdavo 28 mėnesio diena, nes senovės graikai manė, kad tai – Atėnės gimtadienis.
Kuo šis festivalis primena Olimpines žaidynes?
Panatėnajos metu būdavo ir daug rungčių, kuriose galėjo dalyvauti visi graikai. Per Didžiąją Panatėnąją žmonės varžydavosi ir muzikinėse, gimnastikos bei jojimo rungtynėse. Laimėjęs gaudavo ir prizą – tai būdavo vaza su aliejumi iš švento alyvmedžio, augančio ant Akropolio kalvos.
Ant šių vazų vienoje pusėje buvo pavaizduota Atėnė, o kitoje – žmogus laimėjęs rungtynes. Vazų buvo rasta ne tik Graikijoje, bet ir Sicilijoje, pietinėse Italijos dalyse ir Ertrūrijoje – Šiaurės vidurio Italijoje esanti teritorija, kurią antikos laikais buvo apgyvendinę ertruskai.
Pati įspūdingiausia Panatėnajos dalis būdavo paskutinę dieną vykstanti procesija, kuri yra vaizduojama ir ant Partenono frizų. Tą dieną procesijos dalyviai, tarp kurių būdavo ir pėstininkai, kavalerija, kovos vežimai, muzikantai ir metikai (ne Atėnų gyventojai), išsirikiuodavo prie Dipylono vartų – pagrindinių Atėnų miesto vartų . Moterys nešdavo dovanas, vyrai – alyvmedžio šakeles. Be to, nebuvo jokios atskirties, procesijoje galėjo dalyvauti visos visuomenės klasės.
Didžiosios procesijos pagrindinis akcentas būdavo peplas – viršutinis senovės Graikijos moterų drabužis, kurį žmonės nešdavo Atėnei. Peplą ausdavo Atėnų amatininkai, kurių darbą prižiūrėdavo šventikai. Ant jo buvo vaizduojamas mitinis mūšis tarp dievų ir gigantų, kuriame Atėnė turėjo itin svarbų vaidmenį.
Kiekvienais metais naujas peplas būdavo nunešamas į Erechtėjoną – šventyklą šiaurinėje Akropolio kalvos dalyje, kurioje stovėjo žmogaus dydžio Atėnės skulptūra. Audinys būdavo padedamas jai ant rankų. Per Didžiąją Panatėnąją būdavo nuaudžiamas peplas ir didelei Atėnės statulai. Manoma, kad jis greičiausiai būdavo paliekamas Partenone, nes pakabinti jį ant didžiulės statulos rankų būtų buvę neįmanoma.
Procesijos pabaigoje ant deivei skirto altoriaus buvo aukojama ir daugybė gyvūnų. Vėliau vykdavo puota, kurioje galėjo dalyvauti kiekvienos visuomenės klasės atstovai.
Parengta pagal „Ancient Origins“