Alberto Einsteino „galvosūkis“ buvo pagaliau įmintas: surado trūkstamą mokslininko rankraščio puslapį ()
Alberto Einsteino „galvosūkis“ buvo pagaliau įmintas, suradus trūkstamą mokslininko rankraščio puslapį, aptiktą Jeruzalės Hebrajų universiteto įsigytoje jo darbų kolekcijoje, pranešė pareigūnai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ranka rašytas puslapis priklausė Nobelio premijos laureato 1930 metų darbo, vedančio prie vieningojo lauko teorijos, priedui. Jis buvo rastas tarp mokslininko parašytų 110 puslapių, pasiekusių universiteto Alberto Einsteino archyvus maždaug prieš dvi savaites.
Dauguma dokumentų yra matematiniai skaičiavimai, susiję su A. Einsteino 5-o dešimtmečio pabaigos moksliniais tyrinėjimais.
Tarp jų yra laiškų, kuriuos 1879 metais Vokietijoje gimęs mokslininkas rašė savo bendradarbiams, o vienas laiškų parašytas jo sūnui Hansui Albertui.
1835 metų laiške sūnui jis reiškia susirūpinimą dėl Nacionalsocialistinės darbininkų partijos iškilimo Vokietijoje.
Beveik visi šie dokumentai jau anksčiau buvo žinomi mokslininkams, galėjusiems susipažinti su jų kopijomis – „kartais su geresnėmis, kartais su labai prastomis kopijomis“, sakė Hebrajų universiteto A. Einsteino archyvų mokslinis konsultantas Hanochas Gutfreundas.
Pasak fizikos profesoriaus, buvusio universiteto vadovo H. Gutfreundo, pavadinimo neturinčio teorijos darbo aštuonių puslapių priedas anksčiau nebuvo skelbtas, nors mokslininkai turėjo jo kopijų.
„Tačiau mūsų turėtoms kopijoms trūko vieno lapo, ir tai buvo problema. Tai buvo galvosūkis“, – sakė H.Gutfreundas naujienų agentūrai AFP.
„Mūsų nuostabai ir džiaugsmui šis puslapis dabar yra čia. Jis atsirado kartu su nauja medžiaga“, – pridūrė jis.
„Šis straipsnis buvo vienas iš daugelio A. Einsteino bandymų suvienyti gamtos jėgas pagal vieną, vienintelę teoriją, kuriai jis skyrė mažiausiai 30 savo gyvenimo metų“, – sakoma Hebrajų universiteto pranešime.
Minėta rankraščių kolekcija buvo įsigyta už lėšas, gautas iš Čikagos fondo „Crown-Goodman“. Ją pardavė privačią A. Einsteino darbų kolekciją sukaupęs Šiaurės Karolinos gydytojas Gary Bergeris.
Pats H. Gutfreudas atsisakė atskleisti sumą, kuri buvo sumokėta už mokslininko parašytus 110 puslapių.
A. Einsteinas buvo vienas iš Hebrajų universiteto įkūrėjų.
Po mokslininko mirties 1955 metais universitetui pagal testamentą buvo perduoti jo archyvai. Archyvų kuratorius Roni Groszas sako, kad 82 tūkst. vienetų turinti kolekcija yra didžiausia A. Einsteino dokumentų kolekcija pasaulyje.
