Dar vienas neurologinis tyrimas rodo, kad nėra nei laisvos valios, nei logiškų sprendimų: kaip pasąmonė iš tikro priima sprendimus ir kaip mokslininkai juos nuspėja žmogui dar nė nežinant apie tai (4)
Kaip renkamės, kaip randasi sprendimai? Kodėl pasirenkame konkrečius dalykus? Kaip bendrauti su daiktais vien mintimis?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Scientific Reports publikavo ištraukas iš australų neurologų darbo, kuriame kuriamas žmogaus smegenų veikimo prognozavimo metodas. Jiems pavyko iš anksto nuspėti, kuriuos atsakymus pateiktuose uždaviniuose pasirinks tiriamieji. Tokie tyrimai padeda kurti pačangias vartotojų neurosąsajas.
Eksperimento dalyviai paeiliui buvo pajungiami prie smegenų aktyvumo kontrolės įrangos, o paskui jiems buvo rodomi skirtingi paveikslėliai – horizontalios ir vertikalios raudonos ir žalios spalvos juostos. Reikėjo išsirinkti vieną ornamentą, mintyse į jį susitelkti, ir pasirinkimą patvirtinti, paspaudžiant mygtuką. Visam procesui buvo skiriama 20 sekundžių ir vidutiniškai jau po 11 sekundžių iki mygtuko paspaudimo, mokslininkai galėjo nustatyti, ką pasirinks savanoris.
Kadangi pasirenkama be kokių nors aiškių kriterijų, tai nebuvo koks nors apskaičiavimas, apgalvotas sprendimas. Antra vertus, sprendimas visgi būdavo atliekamas, nes žmogus susitelkdavo į kurį nors ornamentą. Tačiau kodėl būdavo pasirenkamas būtent šis? Kas paskatino priimti būtent tokį sprendimą? Tyrimo autoriai spėja, kad žmogui susidūrus su situacija, kur žmogui reikia pasirinkti ir nuspręsti, smegenys nuolat kuria „virtualius“ sprendimus. Tai vyksta pasąmoningai, o kai aktyvuojama sąmonė, smegenys pasinaudoja ryškiausia iš jau parengtų idėjų.
Jeiu šie samprotavimai teisingi, tai nebūtų itin sudėtinga užfiksuoti mintį–signalą dar prieš smegenims paverčiant ją sprendimu ir pasiunčiant komandą, tarkime, rankai — paspausk štai šį mygtuką. Eksperimente tai iš dalies pavyko, bet ateityhe bus galima sukurti tokią neurosąsają protezui, kuria neįgalieji galūnes galės valdyti „minties judinimu“, intuityviai.