Tikra galaktinė audra arbatos puodelyje ()
Įvairios kosmose matomos struktūros dažnai pavadinamos pagal dalykus, kuriuos vizualiai primena – taip atsiranda ir Šiaurės Amerikos ūkas, ir Sombrero galaktika. Vienas iš tokių objektų yra SDSS J1430+1339, poetiškiau žinomas kaip Arbatos puodelio galaktika.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ne veltui – viename galaktikos šone matyti aiškus dujų žiedas, panašus į puodelio rankeną, prikibusią prie galaktikos. Jau seniau buvo nustatyta, kad „rankeną“ sukūrė galaktikos branduolio aktyvumo epizodas.
Sprendžiant iš regimųjų spindulių ruože gautų duomenų, epizodo metu galaktikos branduolio šviesis turėjo būti 50-600 kartų didesnis už dabartinį. Bet nauji rentgeno stebėjimai papildo ir iš dalies pakeičia šį supratimą. Pasirodo, galaktikos centrą gaubia labai daug dulkių, kurios nepraleidžia regimųjų spindulių, taigi dabartinis branduolio šviesis yra gerokai didesnis, nei manyta iki šiol. Tai reiškia, kad branduolys priblėso ne 50-600, o daugiausiai 25 kartus per pastaruosius 100 tūkstančių metų. O rankenos tuštumoje – burbule – aptikta karštų dujų, taigi greičiausiai burbulą sukūrė ne branduolio spinduliuotė, o iš jo pučiantis vėjas.
Tai yra viena iš vos kelių galaktikų, kuriose matomi aktyvaus branduolio vėjo sukurti burbulai; daugelyje kitų galaktikų jie aptinkami tik nagrinėjant visos galaktikos spinduliuotės spektrą. Taip pat nustatyta, kad burbulą sukūrusio aktyvumo epizodo metu spinduliuotos galios santykis su branduolio rentgeno spinduliuote yra beveik toks pat, kaip elipsinėse galaktikose, kuriose burbulus sukuria ne vėjai, o labai energingų dalelių čiurkšlės.
Šis atradimas įdomus tuo, kad rodo, jog tarp labai skirtingų procesų – vėjų ir čiurkšlių – yra tam tikrų panašumų.
Tyrimo rezultatai arXiv.
