Artėja naujas proveržis medicinoje - kiaulės iš tikro gali gelbėti žmonių gyvybes: „Niekas nedrįso apie tai kalbėti, tačiau situacija greitai keičiasi“ (4)
Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o mokslininkai netrukus pradės pirmuosius bandymus su žmonėmis, kai organai iš gyvūnų pasieks mūsų kūnus, skelbia „The Guardian“. Ksenotransplantacija (iš gyvūno žmogui) padėtų išspręsti didžiausią alogeninės transplantacijos (iš žmogaus žmogui) problemą – donorų organų trūkumą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tikimasi, kad Pietų Korėjos mokslininkai galės persodinti kiaulių ragenas žmogui jau ateinančiais metais. Keletas JAV tyrėjų grupių per artimiausius metus taip pat atliks kiaulių organų klinikinius bandymus, be to, ligoninėje Bostone pradedamas šešių asmenų klinikinis tyrimas, naudojant „kiaulių odos antklodes“, kurios padės laikinai apsaugoti nudegusių aukų odą. Alabamos universitete mokslininkai planuoja persodinti kiaulių inkstus suaugusiems žmonėms ir širdis dėl gyvybės kovojantiems naujagimiams.
Dar daugiau, startuolio „eGenesis“ mokslininkai ruošiasi genų redagavimo technologijomis pakeisti kiaulių ląsteles. Įmonės tikslas – sukurti kiaules, kurių organai gali būti saugiai persodinami žmonėms.
Mokslininkai jau seniai siekė pailginti žmonių gyvenimo trukmę, naudodami gyvūnų organus. Šis procesas vadinamas ksenotransplantacija. Tiesa, ilgai manyta, kad tai neįmanoma – pirmieji eksperimentai parodė, kad organizmas atmeta gyvūno organą per pirmas penkias minutes. „Niekas nedrįso apie tai kalbėti, tačiau situacija greitai keičiasi“ – „The Guardian“ sakė Leo Buhleris, Tarptautinės ksenotransplantacijos asociacijos prezidentas.
Kad kiaulių inkstai, širdis ar plaučiai išliktų gyvi, žmogaus imuninė sistema turi būti apgauta. Tą padaryti padeda „Crispr“ genų redagavimo technologija, leidžianti tyrėjams daugelyje vietų vienu metu atlikti tikslinius pakeitimus visuose genų rinkiniuose. „Crispr“ technologija padėjo „eGenesis“ pašalinti iš kiaulių genomo virusų grupę, kuri gali persikelti į žmones po transplantacijos. Dabar jie taip pat stengiasi pašalinti žymenis, kurie identifikuoja ląsteles kaip svetimas, kad žmogaus imuninė sistema naujo organo neatmestų.
Bandymai su primatais
Kito eksperimento metu modifikuoti kiaulių organai buvo transplantuojami primatams. Pavyzdžiui, babuinai su kiaulių širdimis išgyveno šešis mėnesius. Tai ilgiausias laiko tarpas, kurį po tokios operacijos pavyko išgyventi gyvūnų rūšiai.
Dar vieno mokslinio straipsnio, kuris buvo publikuotas 2017 metais, autoriai tikino, kad babuinai išgyveno iki 3 metų, kai krauju juos aprūpindavo tiek nuosava, tiek pasiskolinta širdis. Tai padaryti leidžia vis tobulėjantys imunosupresantai.
Visgi tokiais bandymais piktinasi gyvūnų teisių aktyvistai, todėl bandymai atliekami pagal itin griežtas taisykles, taikoma daugybė apribojimų. Po bandymų su primatais tokios operacijos turėtų būti atliekamos ir su žmonėmis, tačiau kol kas dar trūksta žinių apie žmogaus imuninės sistemos veikimą. Primatų imuninė sistema gana stipriai skiriasi nuo žmonių.
Kol kas mokslininkų tikslas, kad po tokios transplantacijos išgyventų 60 proc. primatų. Tai gana sunku, nes primatus priversti vartoti imuninę sistemą slopinančius vaistus kasdien yra gana sunku. Prijungus lašelinę taip „kankinti“ gyvūną ilgą laiko tarpą nebūtų nei prasminga, nei etiška.
Neribota organų pasiūla
Šiandien tūkstančiai žmonių laukia naujo organo, o JAV 20 žmonių kasdien netenka gyvybės, kai jo negauna.
Kiaulėse užauginti organai galėtų padėti išspręsti šią problemą. Genetiškai modifikuotų kiaulių mėsa nebūtų naudojama kaip maistas.
Be to, kiaulės galėtų padėti pagaminti vadinamąsias „salelių“ ląsteles, kurios padeda pagaminti medžiagas, kurios yra reikalingos nuo diabeto kenčiantiems žmonėms.
Dar daugiau, kiaulių kraujas padėtų užpildyti senkančias kraujo bankų atsargas, padėtų kovoti su ligomis, kurios organizmą verčia kurti priešiškus žmogaus kraujo antikūnus po daugybės kraujo perpylimo.
Netgi dopaminą gaminančios ląstelės galėtų atkeliauti iš kiaulių. Jos padėtų Parkinsonu ar panašiomis ligomis sergantiems žmonėms.
Jeigu iš kiaulės atkeliavęs organas ir negali funkcionuoti labai ilgai, jis padėtų laimėti šiek tiek laiko, kuris sunkios ligos atveju yra labai brangus.
Šiandien naujagimis naujos širdies gali laukti apie tris mėnesiu, o mirtingumas viršija 50 proc. Dirbtinės širdys gali palaikyti suaugusių žmonių gyvybę, bet nėra tokios įrangos kūdikiams. Tokiu atveju kiaulės širdis galėtų tapti „tiltu“, nutiesiančiu kelią gyvybės link, kol bus rasta tikra transplantuoti tinkama žmogaus širdis. Teigiama, kad toks sumanymas tikrai turėtų suveikti, nes kūdikio imuninė sistema dar nebūna iki galo susiformavusi.
Naudinga gali būti ir kiaulių oda, nes ne visos šalys turi žmogaus audinių bankus. Sunkiai nudegusio žmogaus oda tampa jo priešu, o iš gyvūno perkelta oda galėtų pakeisti didelio ploto pažeistus audinius.
