Užfiksavo žaibo išlydžio šviesas: net mokslininkai jų iki galo negali paaiškinti  (1)

Šylant orams ir artėjant vasarai, audros ir žaibai mums taps įprastu reiškiniu, tačiau per vieną tokią fotografui Paului Smithui pavyko užfiksuoti keistas, į raudonas medūzas panašias šviesas danguje. Jei kada nors jas matėte ir jūs – ne, jums nepasivaideno, tai – aukštuose atmosferos sluoksniuose vykstantis žaibo išlydis, vadinamas „spraitu“ (angl. „sprite“).


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žinoma, fotografui tai pasisekė ne atsitiktinai. Jis specialiai keliavo į Anadarko miestelį vakarų Oklahomoje (JAV), kur iš 160 km atstumo galėjo stebėti siaučiančias audras. Ir ne, taip toli jis nukeliavo ne dėl saugumo – bet dėl to, kad jam reikėjo matyti ne pačią audrą, o tai, kas vyksta virš jos.

Mat norint nufotografuoti įprastus žaibus, 160 km atstumas yra per didelis, tačiau norint užfiksuoti vadinamuosus amalus – žaibus, po kurių nėra griaustinio – šis atstumas puikiai tinka. Be to, P.Smithas savo kamerą taikė ne tiesiai į audras, o daug aukščiau – maždaug į 48-80 km aukštį, kur ir susidaro „spraitai“. Palyginimui – komerciniai lėktuvų skrydžiai vyksta maždaug 9-11 km aukštyje.

Nors iš nuotraukų spręsti sunku, bet „spraitai“ yra labai dideli. Įprastas žaibas yra maždaug 2,5 cm. storio ir gali siekti 5 km ilgį. Tuo tarpu „spraitai“ gali būti 48 km skersmens. Kiti „spraitai“ gali būti ir mažesni, tai – stulpų ir morkų formos „spraitai“, kurie yra labai panašus į stulpus, tik su ilgesnėmis uodegomis. Skirtingus „spraitus“ galite pamatyti ir P. Smitho nuotraukose: pirmosiose jis užfiksavo medūzos formos „spraitus“, o vėliau ir mažesnius, pasižyminčius stulpų forma.

„Šį reiškinį fotografuoju jau ilgą laiką, tačiau ši fotosesija man patiko labiausiai. Fotografuoti buvo pakankamai sunku, nes už nugaros švietė pilnatis“, – sakė P.Smithas.

Nors „spraitų“ mokslininkai iki galo negali paaiškinti, elektrodinamiką tyrinėjantys mokslininkai iš dalies atrado jų formavimosi priežastis.

„Spraitus“ dažniausiai iššaukia stiprūs, teigiamos varžos žaibo blyksniai arčiau žemės. Manoma, kad „spraitai“ yra galimybė atmosferai atlikti iškrovas vertikaliai. Tai labai greitas procesas, užtrunkantis mažiau nei viena dešimtoji sekundės. Taigi, pamatyti „spraitus“ yra pakankamai sunku, nes jei ne laiku sumirksėsi – viską pražiopsosi.

Iki 1989 m. apie „spraitus“ niekas nežinojo, nors iki tol pilotai pranešinėjo apie keistas, milžiniškas raudonas šviesas virš audrų, kurios primena rožinius fejerverkus. Galiausiai vieną dieną poliarines pašvaistes tyrinėjantis fizikas iš Minesotos universiteto savo kamera netyčia užfiksavo „spraitą“ ir mokslininkai pagaliau galėjo patvirtinti, kad jie tikrai egzistuoja.

Šiandien „spraitus“ žmonės užfiksuoja visame pasaulyje, o prie tinkamų sąlygų jūs galite padaryti tą patį ir savo kieme. Šis reiškinys nėra itin retas – tiesiog sunkiai užfiksuojamas. Norint pamatyti „spraitą“, reikia vietos, iš kurios gerai matytųsi audra, taip pat turi būti pakankamai tamsu – ir, žinoma, reikia pakankamai stiprios audros.

Mokslininkai sako, kad didžiausia tikimybė pamatyti ir užfiksuoti „spraitą“ yra birželį. Taigi, kai kitą kartą iš tolo stebėsite audrą, pažvelkite aukščiau – galbūt pavyks pamatyti kai ką įstabaus.

Parengta pagal „Live Science“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(30)
(1)
(29)

Komentarai (1)