Radiniai Aliaskoje pasakoja apie kraupias žudynes ir legendomis apipintą žiaurią gentį ()
Archeologai išsiaiškino, kad prieš 350 metų Aliaskoje įvyko siaubingos skerdynės. Labiausiai glumina tai, kad jos galėjo prasidėti paprasčiausiai žaidžiant smiginį. Šis atradimas atskleidžia siaubingus žmonių žudymo būdus ir patvirtina šimtmečius sklandžiusias legendas apie jupikus – eskimams priklausančią Arkties tautų grupę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai Agaligmiuto vietovėje (šiandien dažnai vadinamoje Nunaleku) vykusių kasinėjimu metu buvo aptikti 28 skerdynių metu žuvusių žmonių palaikai ir 60 tūkstančių gerai išsilaikiusių artefaktų.
Agaligmiutas turėjo didelį tarpusavyje susijusių pastatų kompleksą, sukurtą gynybai palengvinti, teigia Aberdyno universiteto Škotijoje archeologijos dėstytojai Rickas Knechtas ir Charlotta Hillerdal. Jie vadovauja vietovę kasinėjančiai komandai. „Išsiaiškinome, kad kompleksas buvo sudegintas, o viršūnė buvo suvarpyta strėlių“, – livescience.com sakė R. Knechtas.
Kaip paaiškėjo, kai kurie iš 28 aptiktų žmonių „buvo surišti iš žolių nuvyta virve ir nužudyti“, – pasakojo R. Knechtas ir pridūrė, kad „jie buvo rasti veidu žemyn, kai kurių iš jų užpakalinėje kaukolės dalyje buvo skylių – atrodo, kad jos padarytos ietimi, žeberklu ar strėle“.
Neaišku, kada tiksliai vyko žudynės, tačiau R. Knechtas teigia, jog kompleksas buvo pastatytas kažkada tarp 1590 ir 1630 metų. Pasak jo, kompleksą tarp 1652 ir 1677 metų sunaikino antpuolis ir gaisras.
Kaip prasidėjo karas?
Skerdynės įvyko tuo metu, kurį istorikai vadina „lanko ir strėlės karais“ – tai XVII a. Aliaskoje vykusių konfliktų serija. Kaip byloja viena jupikų legenda, konfliktas prasidėjo žaidžiant smiginį, kai vienas berniukas netyčia į kito vaiko akį pataikė smiginio strėlę. Tuomet sužeisto berniuko tėvas sūnų sužalojusiam vaikui išmušė abi akis. Tada šio vaiko giminaitis ėmėsi keršyti, konfliktas plėtėsi – įsitraukė kiti berniukų artimieji. Smiginio sukelta kova galiausiai virto karų Aliaskoje ir Jukone serija.
„Apie tai sklando daugybė įvairiausių legendų“, – teigė R. Knechtas ir pridūrė, kad „tikrai žinome tai, jog lanko ir strėlės karai vyko laikotarpiu, vadinamu mažuoju ledynmečiu: per labai trumpą laiką oras kito nuo kiek šiltesnio nei dabar iki kiek šaltesnio“.
Šaltesnis oras galėjo sukelti konfliktą paskatinusį maisto stygių, mano R. Knechtas.
Agaligmiuto skerdynės
Šimtmečius sklido pasakojimai apie tai, kaip vyriškio vardu Pillugtuqas vadovaujami Agaligmiuto žmonės susibūrė į karių grupę ir išsirengė pulti kito kaimo, turėjusio įvairius pavadinimus, įskaitant Pengurmiutą ir Kvinarmiutą. Šio kaimo gyventojai jau anksčiau buvo įspėti apie karingąją grupuotę, tad jie užpuolė karius iš pasalų: šie išsibarstė arba buvo nužudyti.
Apie pasalą egzistuoja daugybė pasakojimų. Pasak vieno jų, kaimo moterys persirengė vyrais ir dalyvavo pasaloje – pasitelkusios lankus ir strėles, jos puolė kovotojų grupę. Kitame pasakojime nurodoma, kad dar prieš kariams paliekant Agaligmiutą šamanas perspėjo Pillugtuqą, jog Agaligmiutas virs pelenais, tačiau Pillugtuqas į šį perspėjimą nekreipė dėmesio.
Po pasalos užpultojo kaimo kariai toliau ėmėsi Agaligmiuto, žudė jo gyventojus ir sudegino Agaligmiutą. Kadangi dauguma kovoti tinkamo amžiaus vyrų buvo būryje, pakliuvusiame į pasalą, skerdynėse žuvo daugiausia moterys, vaikai ir senukai. Tą patvirtina archeologų radiniai: 28 rasti palaikai yra daugiausia moterų, vaikų ir senelių. „Tarp jų buvo tik vienas kariauti tinkamo amžiaus vyras“, – sakė R. Knechtas.
Iki skerdynių
Apie 60 tūkstančių gerai išsilaikiusių artefaktų nupiešia Agaligmiuto vaizdą iki skerdynių. Tarp šių artefaktų – lėlės, figūrėlės, medinės šokiams skirtos kaukės, krepšiai.
Dėl įšalo artefaktai išliko itin geros būklės, aiškina Ch. Hillerdal. „Tai nuostabu, daugelį iš šių daiktų būtų galima naudoti šiandien. Kartais aptinkame medienos, kuri tebėra labai šviesi – nė kiek nepatamsėjusi nuo laiko“, – sakė R. Knechtas.
Vieni iš įdomiausių artefaktų – medinės šokiams skirtos kaukės. „Dažnai jos vaizduoja, kaip žmogus pasiverčia gyvūnu arba gyvūnas – žmogumi“, – pasakoja R. Knechtas.
Figūrėlės ir lėlės buvo naudojamos įvairiais tikslais, įskaitant religinius ritualus, su jomis taip pat buvo žaidžiama.