Nuo rūkymo iki alkoholio vartojimo, nuo oro užterštumo iki saulės spindulių – mūsų aplinkoje egzistuoja daugybė veiksnių, galinčių sukelti vėžį. Dabar mokslininkai teigia galbūt galėsiantys visiškai tiksliai nustatyti auglių, su kuriais susiduria konkretūs žmonės, priežastis, rašo theguardian.com.

Ekspertai sako, kad jiems pavyko susieti konkrečius aplinkos dirgiklius su tam tikromis genetinėmis mutacijomis, sukeliančiomis vėžį. Tai atveria galimybę mokslininkams ieškoti užuominų augliuose, kad būtų galima padaryti išvadą dėl to, kas paskatina jų susiformavimą.

„Mutacinės žymės yra tarsi pirštų atspaudai, kuriuos kancerogenai palieka mūsų DNR. Visai kaip ir pirštų atspaudai, kiekviena šių žymių yra išskirtinė ir nepakartojama. Jos suteikia mums galimybę gydyti auglius tarsi besiaiškinant nusikaltimą. Visai kaip ir kriminalistai, mokslininkai gali rasti kaltininką ir jo bendrininkus, kuriems tenka atsakomybė už auglį“, – sako viena iš tyrimo vadovių, daktarė Serena Nik-Zainal iš Kembridžo universiteto Vėžio medicinos tyrimų padalinio.

Vėžio vystymasis – DNR pokyčių ląstelėse rezultatas. Šie pokyčiai, arba mutacijos, gali paveikti ląstelių dalijimąsi ir audinių augimą – taip susidaro augliai. Kaip rodo naujausi duomenys, ateityje per visą gyvenimą vienam iš dviejų žmonių išsivystys vėžys.

Žurnale „Cell“ Jungtinės Karalystės mokslininkai rašė, kaip jie, atlikdami tyrimą, žmogaus kamienines ląsteles, išgautas iš odos ląstelių, paveikė 79 skirtingomis cheminėmis medžiagomis ar procesais, kurie, kaip manoma, sukelia vėžį. Tarp jų – saulės spinduliuotė, įvairūs chemoterapiniai vaistai ir daugybė medžiagų, aptinkamų tabako dūmuose.

Mokslininkų komanda nustatė, kad iš viso 41 iš jų, arba 52 procentai medžiagų, sukelia skirtingus genetinius pokyčius, kuriuos galima pastebėti ląstelėse. Kai kurios iš jų palieka daugiau nei vieną žymę. Tuomet komanda palygino šias žymes su mutacijomis, kurias žmonių organizme sukelia vėžys.

„Mes pasinaudojome šiuo metodu, kad sukurtume kol kas patį plačiausią ir išsamiausią DNR pažeidimų, kuriuos visame žmogaus genome sukelia aplinkoje esančios medžiagos, pavyzdžių katalogą“, – sakė profesorius Davidas Phillipsas iš Londono karališkojo koledžo. „Šis katalogas turėtų leisti mums tirti pacientų auglius ir nustatyti, kokie kancerogenai, galėję sukelti vėžį, juos paveikė“, – tęsė mokslininkas.

Komanda nustatė, kad dirbtiniai saulės spinduliai sukelia panašias mutacijas kaip ir tais atvejais, kai vėžys siejamas su UV spinduliais. Genetinės žymės, aptiktos grupėje medžiagų, esančių tabako dūmuose, taip pat yra panašios į randamas plaučių vėžio, susieto su rūkymu, atvejais. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad genetiniai pokyčiai, kuriuos sukelia chemoterapiniai vaistai cisplatinas ir karboplatina, derėjo su randamais mielomos augliuose, kurie išsivystė žmonėms, patyrusiems gydymą chemoterapija.

„Mūsų pavyzdžių katalogas ateityje leis gydytojams nustatyti kaltininkus, sukeliančius vėžį. Tokia informacija gali būti neįkainojama padedant informuoti apie priemones, galinčias sumažinti greičiausiai pavojingų kancerogenų poveikį“, – teigė S. Nik-Zainal.

Komandos teigimu, šis būdas taip pat gali padėti identifikuoti ir atkreipti dėmesį į anksčiau nežinotas vėžio priežastis. Tačiau mokslininkai taip pat paragino neužmiršti atsargumo ir pažymėjo, kad taikant metodą gali pasitaikyti tokių atvejų, kai įtariamas tam tikros medžiagos, su kuria iš tikrųjų susidurta nebuvo, poveikis. „Labai svarbu pabrėžti šį aspektą, nes tai gali turėti reikšmingą teisinį poveikį toms sritims, kuriose darbuotojai gali patirti tam tikrų medžiagų poveikį“, – atkreipė dėmesį mokslininkai.

Komentarai ()