Apophis šalia Žemės praskries 13 dieną, penktadienį. Mokslininkai trina rankomis ()
Saulės sistema turi humoro jausmą: po dešimtmečio, 2029 metais balandžio 13 d., penktadienį, danguje matysime didelio asteroido pėdsaką — bet mokslininkams tai kelia džiugesį, o ne baimę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Asteroidas Apophis yra maždaug 340 metrų skersmens ir jis praskries už 31 000 kilometrų nuo Žemės paviršiaus. Tai skamba baugiai, tačiau mokslininkai teigia, kad Žemės jis nekliudys. Išties, tai kartą gyvenime pasitaikanti galimybė gerai suprasti greta praskrendančius asteroidus.
„Tai jaudina, nes tokio dydžio objektai taip prisiartina maždaug kartą per tūkstantį metų, tad visi džiaugiasi tokia pasitaikiusia proga“, sakė MIT planetologas Richardas Binzelis balandžio 30 dieną Tarptautinėje aeronautikos akademijos planetinės gynybos konferencijoje. Kadangi asteroidas didelis ir skries taip netoli, Apophis bus gan ryškiai matomas ir tikrai patrauks dėmesį — plika akimi jį turėtų matyti apie 2 milijardus žmonių, sakė jis.
Mokslininkams dar liko 10 metų suplanuoti, ką jie norėtų sužinoti ir ką iš to galima išpešti liekant ant Žemės, o kam – sukurti erdvėlaivius.
Nors mokslininkai tikri, kad Apophis neužkliudys Žemės 2029 m., atmesti tokio susidūrimo galimybės po kelių dešimtmečių, jie dar negali, o be to netrūksta ir kitų Žemės kaimynystėje apie Saulę skriejančių didelių kosminių uolų. Planetinės gynybos ekspertai šiuos objektus seka ir ruošia būdus, kuriais būtų galima keliančius grėsmę nukreipti. O duomenys, surinkti apie Apophį, galėtų papildyti mokslininkų žinių bagažą, nes šis asteroidas yra labai panašus į maždaug 80% iki šiol aptiktų potencialiai pavojingų asteroidų.
Asteroidų tyrėjai ir planetinės gynybos ekspertai konferencijoje jau pristatė temas, kurias iki Apophio vizito 2029 m. norėtų apsvarstyti.
Siūlomi tyrimai susieja žmonijos interesus su geresniu Saulės sistemos supratimu. Tarkime, vidinės Apophio struktūros tyrimai būtų itin svarbūs, norint sužinoti, ar geriau tokią uolą būtų suskaldyti, ar nukreipti jos kursą nuo Žemės. Bet ši informacija taip pat padėtų išsiaiškinti Apophio susiformavimą.
„Galima ginčytis, tai – mokslas, ar planetinė gynyba?“ sakė Binzelis. „Bet jokio ginčo čia nėra, tai vienas ir tas pats.“
Labiausiai domina, kiek Žemės gravitacija gali nukreipti Apophį per 2029 metų priartėjimą. Kai kurie mokslininkai mano, kad ir ankstesnių priartėjimų metu uola galėjo būti ištempta, ir kad priartėję kiti asteroidai galėjo būti panašiai paveikti.
Asteroidų tyrėjus kaip ir planetinės gynybos ekspertus itin domina ir tai, kiek Apophio orbitą keičia Saulės spinduliavimas. Šis reiškinys, vadinamasis Jarkovskio efektas, kyla dėl apšviestos ir tamsios asteroido pusės temperatūrų skirtumo.
Jarkovskio efekto poveikis asteroidui toks silpnas, kad mokslininkams jį sunku atskirti nuo instrumentinių klaidų – nors jie 12 kilometrų tikslumu nustatė, kad Apophio trajektorija 2029 metais bus už dešimčių tūkstančių kilometrų nuo Žemės, jie negali atmesti susidūrimo tikimybės ateityje, po kelių dešimtmečių — šį neapibrėžtumą ir sukelia būtent Jarkovskio efektas.
Be artimiausio dešimtmečio prioritetų, mokslininkai diskutavo ir apie Apophio aplankymo kosminiu zondu misijos – prieš, per ar po priartėjimo – koncepcijas.
Pastarųjų metų pasiekimai sustiprino tikėjimą tokių misijų galimybėmis: NASA Mars InSight misija į kitą planetą nugabeno pirmąjį robotinį seismometrą. Su šiuo zondu skriejo ir pirmoji tarpplanetinio minipalydovo MarCO misija. O tiek NASA OSIRIS-REx, tiek Japonijos Hayabusa2 puikiai pasirodė šalia mažų asteroidų.
Visos šios misijos buvo minimos, diskutuojant, ką mokslininkai galėtų siųsti į Apophį. Keli prelegentai aptarė minipalydovų misijų siūlomas galimybes, taip pat ir suporuotų kosminių zondų, kaip MarCO.
Buvo iškelta ir seismometro nuleidimo ant asteroido idėja — pagal vieną pasiūlymą, jis į Apophį būtų įsmeigtas tam tikru harpūnu — taip būtų fiksuojamos silpnos kosminio kūno vibracijos, kurios padėtų suprasti jo vidinę struktūrą ir Žemės gravitacijos poveikį. Tarp siūlomų idėjų ir misija sukurti Apophyje dirbtinį kraterį, ką Ryugu asteroide neseniai atliko Hayabusa2, kad būtų galima tirti aplinkos nepaveiktą asteroido paviršių.
Kai kurios idėjos gali būti pernelyg rizikingos, nes mokslininkai turi būti tikri, kad tyrimai nepakeis dabartinės saugios Apophio trajektorijos. „Turime būti išties atsargūs, nes bus daromas visuomeninis ir netgi politinis spaudimas nedaryti nieko, kas galėtų pakeisti jo orbitą,“ konferencijoje sakė planetologas iš Arizonos valstijos universiteto Jamesas Bellas. „Tačiau tai yra NASA ir kitų kosmoso agentūrų proga padaryti tai dešimtmečio PR įvykiu.“
Ir būtent šią trapią pusiausvyrą asteroido tyrėjams ir planetinės gynybos ekspertams teks pasiekti per artimiausią dešimtmetį — iš artimo Apophio praskridimo išspausti daugiausiai naudos mokslui ir visuomenei nesukeliant panikos, ar, kas būtų dar blogiau, netyčia lygioje vietoje nesukuriant išties pavojngos situacijos/
„Pasaulis viską stebės“, sakė Binzelis. „Mums teks pasiruošti.“
