Įdomūs faktai apie 19 amžiaus paštą - sąskaita gavėjui, pristatymas per kelias valandas, reklama ir sukčiai ()
Ar mokėtumėte pinigus už tai, kad gautumėte iš kieno nors laišką? Ir kaina būtų apskaičiuota pagal lapų skaičių. Skamba keistai. Ir tikriausiai iš tokio žmogaus apskritai nenorėtumėte gauti laiškų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet štai Anglijoje 1830 metais pašto išlaidos būdavo apskaičiuojamos pagal laišką sudarančių lapų skaičių ar net nukeliautą atstumą, tačiau įdomiausia, kad šias išlaidas turėdavo susimokėti gavėjas. Tad kartais didelės apimties laiškas, kuris nukeliaudavo didelį atstumą, galėdavo kainuoti žmogaus dienos uždarbį.
Laimei, po 10 metų Britanijoje ir JAV nustatytos konkrečios ir nekintančios pašto kainos, nebepriklausančios nuo laiško apimties ar jo nukeliauto atstumo. Bendravimas laiškais tapo dažnesnis, todėl santykiai tarp draugų ar giminių pagerėjo. Tačiau mažos pašto išlaidos paskatino reklaminių laiškų, kurių mes taip nemėgstame, siuntimą.
Viktorijos laikų Londone pašto paslaugos veikė maždaug 6 dienas per savaitę ir 12 valandų per dieną. Paštininkų maršrutas driekdavosi pro tą patį namą net 12 kartų per dieną. Pavyzdžiui, 1889 metais pristatymas prasidėdavo 7 val. 30 min. ryte, o baigdavosi 19 val. 30 min. Kituose didmiesčiuose, tokiuose kaip Birmingemas, XIX amžiaus pabaigoje pro tuos pačius namus paštininkų maršrutas driekdavosi 6 kartus per dieną.
Įdomu tai, kad žmonės Londone net skųsdavosi, jeigu jų laiškas nepasiekdavo adresato per kelias valandas. O tuo metu, panašiai kaip ir šiais laikais, visi norėdavo gauti greitą, o ne ilgą ir išsamų atsakymą. „Grįžtantis paštas“ buvo paplitęs terminas, kuriuo būdavo reikalaujama pateikti atsakymą per kitą tos pačios dienos laiškų pristatymą. Kartais istorinių asmenybių laiškus gavėjai saugodavo, o vėliau iš šių laiškų buvo kompiliuojamos knygos.
Štai JAV žmonės net ne visuomet siųsdavo laiškus – kartais jie įdėdavo laikraštį, kurį siųsdavo tolimiems giminaičiams paskaityti, kadangi siuntimas buvo nebrangus. Tačiau 1840 metais žmonės Naujajame Orleane imti raginti užsakinėti savo draugams ar giminaičiams laikraščių ar žurnalų prenumeratas, o ne persiuntinėti laikraščius.
Pašto paslaugos Britanijoje 1839 metais buvo demokratizuotos suvienodinant laiško siuntimo kainą, pristačius pašto ženklą ir perkėlus siuntimo išlaidas siuntėjui. Vos už vieną pensą iki 14 gramų sveriantis laiškas galėjo pasiekti bet kurį Britanijos kampelį.
Britanijos pėdomis netruko pasekti JAV bei kitos šalys. 1845 ir 1851 metais JAV kongresas ženkliai sumažino laiško siuntimo išlaidas ir pasiūlė ženklią nuolaidą, jeigu už laišką moka pats siuntėjas. Tačiau atpigusios pašto išlaidos nepaskatino žmonių siųsti ilgus ranka rašytus laiškus, o savo ruožtu reklamų agentūros ėmė siuntinėti nereikalingą reklamą tiesiog masiniu būdu. Štai 1855 metais kasdien paštu būdavo siunčiama apie 30-40 maišų su laiškais, kuriuose būdavo vien tik reklaminiai lankstinukai.
Žinoma, atpigęs paštas paskatino veikti ir sukčius. Paštas buvo toks pigus, kad net jeigu ir kelios aukos atsiųsdavo sukčiui po kelis dolerius, šios pajamos stipriai viršydavo išlaidas.
Viktorijos laikų žmonės paštu siųsdavo ne tik laiškus, bet ir medžių ūglius, samanas, trąšas ar net dėles.
Parengta pagal „New York Times“.
