Štai kodėl nuo to pačio maisto vieniems auga svoris, o kitiems ne: tyrimas rodo kaip valgymas ir svoris susijęs su savijauta ()
Suvalgyti dėžutę ledų ar pakelį traškučių – ne pats geriausias pasirinkimas. Bet kai žmogus stresuoja, dažniausiai renkasi ne morkų lazdeles, o kaloringą maistą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Joga, gilus kvėpavimas arba vaikščiojimas – daug geresnės alternatyvos stresui sumažinti. Tačiau užklupus stresui, nesveikas maistas neretai tampa išeitimi. Vis dėlto valgymas ne tik sumažina stresą, bet ir padeda priaugti svorio.
Australijos mokslininkai rado dar vieną neigiamą emocinio valgymo aspektą. Valgydami, kai esate nervingas, priaugate daugiau svorio nei būdami nurimę.
Tyrime, kuris buvo paskelbtas „Cell Metabolism“ žurnale, buvo stengiamasi suprasti pelių smegenis.
„Mūsų tyrimas parodė, kad pelės, ilgą laiką būdamos strese, ir kai joms buvo prieinamas didelio kaloringumo maistas, greičiau nutuko nei tos, kurios vartojo tą patį riebų maistą, tik aplinkoje, kurioje streso nepatyrė“, – teigė pareiškime tyrimo autorius Kenny Chi Kin lp.
Užburtas streso ir mitybos ratas
Mokslininkai nustatė, kad neuropeptidas Y (NPY) buvo svorio padidėjimo priežastis. Jis natūraliai gaminasi žmonėms ir pelėms, kaip atsakas į stresą, skatindamas valgyti.
Kai tyrėjai išjungė neuropeptido Y gamybą pelių smegenyse, svorio padidėjimas joms sulėtėjo. Be NPY, pelių, mintančių riebiu maistu, svorio padidėjimas buvo toks pat, kaip ir su ta pačia dieta, bet be streso. Mokslininkai teigia, kad tai rodo aiškų ryšį tarp streso, nutukimo ir NPY.
Norėdami sužinoti, kas sukelia neuropeptido Y padidėjimą streso metu, tyrėjai išanalizavo nervų ląsteles, kurios gamina NPY. Nustatyta, kad ląstelėse yra insulino receptorių, vieno iš hormonų, kuris kontroliuoja, kiek maisto suvalgome. Paprastai organizmas insuliną gamina iškart po valgio. Tai leidžia organizmui panaudoti gliukozę iš kraujo bei nusiųsti smegenims signalus, kad laikas nustoti valgyti.
Stresas šiek tiek padidina insulino kiekį kraujyje. Tačiau sujungus du veiksnius tiriant peles – stresą ir daug kalorijų turinčią dietą – insulino lygis padidėja iki 10 kartų, palyginti su pelėmis, kurios minta normaliai ir nepatiria streso.
„Mūsų išvados parodė užburtą ratą, kuriame didelis insulino lygis, skatinamas streso ir didelio kalorijų kiekio, paskatino vis daugiau ir daugiau valgyti. Tai iš tikrųjų sustiprino idėją, kad nors ir blogai valgyti greitą maistą, valgant daug kalorijų turinčius maisto produktus stresuojant, svorio priaugama dvigubai“, – sakė tyrėjas.
Kaip įveikti stresinį valgymą
Nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių valgote stresuodami, yra būdų, kuriais galite tai sustabdyti. Mayo klinikos daktarai (JAV) pataria:
Sumažinkite stresą. Pabandykite jogą, meditaciją, gilų kvėpavimą ar kitą būdą nusiraminti.
Patikrinkite savo alkį. Prieš valgydami užkandį, paklauskite savęs, ar tikrai esate alkanas. Jei skrandis neskleidžia garsų ir jūs neseniai valgėte, palaukite kol troškimas praeis.
Atsispirkite pagundai. Nelaikykite nesveiko maisto namuose. Neapsipirkinėkite, kai esate piktas ar jaučiatės nekaip.
Lepinkite save. Jei kalorijas apribosite per daug arba niekada nevalgysite savo mėgstamo maisto, jūsų potraukis gali pasidaryti nevaldomas. Mėgaukitės retkarčiais.
Kovokite su nuoboduliu. Kai nuobodu, pasivaikščiokite, klausykitės muzikos, paskambinkite draugui. Nesigriebkite užkandžių.
Užkandžiaukite protingai. Jei norite valgyti, rinkitės kažką sveiko, pavyzdžiui, šviežių vaisių ar riešutų.
Valdykite atkryčius. Jei jus ištiko stresinio valgymo akimirka, pasimokykite ir pradėkite iš naujo kitą dieną. Susidarykite pasikeitimo planą, kuris leis pagerinti sveikatą.
Parengta pagal mnn.com
